„Titanikas“ neturėjo pakankamai gelbėjimosi valčių, o ir nemažai turimų išplaukė nepilnos. Taigi, daugybė žmonių atsidūrė šaltame šiaurės Atlanto vandenyje. Jie dėvėjo gelbėjimosi liemenes, tačiau sąlygos nebuvo palankios ir išsigelbėjo nedaug žmonių – kas pakankamai tiksliai buvo atvaizduota ir filme. Dar daugiau žmonių nuskendo be jokių liemenių, nemažai jų liko laive. Tai kas nutiko su jų kūnais?
Į katastrofos vietą buvo pasiųsti keli laivai surinkti kūnams. Juose buvo balzamavimui reikalingi chemikalai ir įranga. Šaltas vanduo saugojo kūnus nuo įprasto irimo, tačiau norint juos išsaugoti vis tiek reikėjo balzamavimo.
„CS Mackay-Bennett“, pirmasis laivas pasiekęs katastrofos vietą po savaitės nuo „Titaniko“ katastrofos, surado tiek kūnų, kad balzamavimo medžiagos greitai baigėsi. Kapitonui teko priimti sunkų sprendimą – buvo nutarta balzamuoti tik pirmos klasės keleivių kūnus. Skamba kaip žiaurus ir neteisingas sprendimas? Tikriausiai, bet tuomet manyta, kad tai padės turtingiems žmonėms atpažinti savo artimųjų kūnus ir taip greičiau pradėti paveldėjimo procedūras. Iš viso šie laivai ištraukė 333 kūnus, bet dalį jų, jei galima taip pasakyti, pagarbiai sumetė atgal.
Matydamas, kad neturi pakankamai balzamavimo medžiagų, „CS Mackay-Bennett“ kapitonas nusprendė kai kuriuos kūnus palaidoti jūroje. Daugiausia tai buvo laivo įgulos nariai, kuriems toks palaidojimas buvo priimtinas, taip pat jau stipriai apirę kūnai.
Ištraukti palaikai buvo nugabenti į artimiausią miestą Kanadoje – į Helifaksą, kur buvo sukurtas didelis laikinas morgas kerlingo arenoje kūnų atpažinimui. Vėliau šie žmonės ir palaidoti keliose šio miesto kapinėse.
Kelis mėnesius toje teritorijoje dar žvalgytasi kūnų. Po mėnesio vandenyne pastebėta ir gelbėjimosi valtis su dar trimis kūnais – visi jie palaidoti jūroje. Tačiau maždaug po pusmečio pastebėta, kad gelbėjimosi liemenės atiduoda kūnus jūrai – jos atsiriša ir įmirkę lavonai skęsta žemyn. Taigi, kūnų paieškos operacijos buvo sustabdytos.
Tiesa yra ta, kad vandenyno srovės plačiai paskleidė aukų kūnus, net jei jie iš karto ir nenuskendo. Taigi, didžiosios jų dalies net apytikslės vietos neįmanoma nusakyti. Tačiau daug kūnų nuskendo su „Titaniku“.
Jais neabejotinai susidomėjo jūrų gyvūnai, o tie, kurie pasiekė vandenyno dugną, greitai buvo uždengti smėliu ir dumbliais.
2004 metais ekspedicijos metu nufotografuotas iš smėlio kyšantis batas su šalia gulinčiu paltu.
Manoma, kad po nuosėdomis ilsisi žmogaus palaikai. Tačiau nepamirškite, kodėl „Titanikas“ taip sparčiai rūdija – vandenynų srovės sudaro nuolatinį deguonies tiekimą. Tai kartu pagreitina ir kūnų irimą, todėl tikėtina, kad po paltu ir batu jau nieko nebėra.
Kaulų yrančiame „Titanike“ tikrai gali būti, tačiau niekas jų nejudins. Tai – UNESCO saugoma vieta, kuriai jūrininkai jaučia didelę pagarbą. Nuskendusiuose laivuose likę palaikai dažniausiai paliekami ten, kur ir yra.
