Svetainės „YouTube“ vartotojo „Yeti Dynamics“ vaizdo įraše atskleidžiama, kaip priartėję kiti Saulės sistemos kūnai užpildytų mūsų dangaus skliautą. Kartu tai puikiai iliustruoja, kokios didelės kai kurios planetos yra, palyginti su Žemės palydovu Mėnuliu.
Mūsų Mėnulio spindulys tėra vos 1 738 kilometrai, o kitų planetų dydžiai yra kelis ar net dešimtis kartų didesni.
Vizualizacijoje vietoje Mėnulio galima išvysti Marsą, Venerą, Neptūną, Uraną, Jupiterį ir Saturną. Vienintelis Merkurijus į ją nebuvo įtrauktas, nes yra panašaus dydžio ir, pasak kūrėjų, „atrodo nuobodžiai”.
Mūsų Mėnulio spindulys tėra vos 1 738 kilometrai, o kitų planetų dydžiai yra kelis ar net dešimtis kartų didesni. Pavyzdžiui, Marsas yra didesnis maždaug du kartus – jo spindulys siekia 3 397 km. Uranas yra apie 15 kartų didesnis (25 559 km spindulys), o mūsų palydovą visiškai pranokstančio Jupiterio spindulys yra net 71 490 km.
Įdomu tai, kad jeigu šios planetos būtų vietoje Mėnulio, Žemė atsidurtų kai kurių palydovų skriejimo orbitoje. Pavyzdžiui, Saturno palydovė Dionė, kuri nuo jo skrieja 377 000 km atstumu, teoriškai galėtų įsirėžti į Žemę.
Kitas įdomus efektas būtų gravitacinė įtaka mūsų planetai. Dideli dangaus kūnai taip arti Žemės galėtų sunaikinti jos atmosferą ar sukelti didžiulius potvynius bei ugnikalnių išsiveržimus. Jei Mėnulio pozicijoje būtų Jupiteris, tikėtina, kad Žemė neišgyventų nė vieno apsisukimo aplink šią dujų milžinę.
Antrasis vaizdo įrašas atskleidžia, kaip atrodytų Mėnulis, jei jis būtų Tarptautinės kosminės stoties (TKS) padėtyje. Ji skrieja tik 415 km nuo Žemės, todėl palydovas užpildytų didžiąją planetos dangaus dalį ir užblokuotų Saulę, taip paskandindamas daugelį iš mūsų į visišką tamsą.
Žinoma, visi šie scenarijai yra tik hipotetiniai, tačiau jie padeda geriau suprasti įvairių kosminių objektų dydžius.
