Šios pasekmės buvo išdėstytos moksliniame darbe pavadinimu: „Daugiametės regioninio atominio konflikto pasekmės: pasaulinis atšalimas ir precedento neturintis ozono praretėjimas“. Jame mokslininkai kaip pavyzdį pasitelkė įsivaizduojamo atominio karo tarp Indijos ir Pakistano scenarijų, kurio metu kiekviena pusė susprogdina po penkiasdešimt ginklų. Jų visų bendra masė siektų apie 15 000 tonų. Tada naudojami kompiuterinius modelius jie galėjo išnagrinėti poveikį regiono aplinkai bei visos planetos klimatui.
Viso šito rezultatas būtų masinis planetos nuniokojimas ir galiausiai šimtų milijonų, o gal net milijardų žmonių netekimas.
Šimto (maždaug tokio pat dydžio, kaip sprogusių Hirosimoje ir Nagasakyje) branduolinių ginklų panaudojimo rezultatas būtų penkių megatonų suodžių išmetimas į atmosferą. Šie visiškai uždengtų saulę ir daugelis jų įkvėpusių žmonių mirtų iškart. Po juodo anglies lietaus ir mirtinų orų frontų susidūrimų Žemės temperatūra pradėtų kristi. Po metų ji sumažėtų 1°C, o po penkerių – nukristų iki 1,5°C žemiau dabartinės temperatūros.
Vis dėlto, mokslininkai iškelia versiją, kad po konflikto praėjus 20 metų prasidėtų nežymus atšilimas (iki 0,5°C žemiau šiandieninės temperatūros). Tačiau atsirastų didžiulis (nuo 20 iki 50 proc.) ozono sluoksnio nuostolis ir tai pasiektų „žmonijos istorijoje precedento neturintį lygį“.
Staigus temperatūros kritimas atneštų žudančius šalčius bei sausrą, kas pailgintų vegetacijos laikotarpį nuo 10 iki 40 dienų. Tai sukeltų maisto trūkumą ir masinį badą visame pasaulyje.
Sunykęs ozono sluoksnis net iki 80 proc. padidintų į žemės paviršių patenkančių UV spindulių kiekį, todėl likusiai žmonijos daliai smarkiai išaugtų tikimybė susirgti odos vėžiu.
Viso šito rezultatas būtų masinis planetos nuniokojimas ir galiausiai šimtų milijonų, o gal net milijardų žmonių netekimas.
Šios studijos autoriai tikisi, kad jų sukurtas santykinai mažo branduolinio karo modelis tarp dviejų kukliai apsiginklavusių valstybių – Indijos bei Pakistano, paskatins tokias supervalstybes, kaip JAV ir Rusiją aptarti branduolinį nusiginklavimą.
„Žinios apie 100 mažų branduolinių ginklų poveikį turėtų paskatinti daugiau nei 17 000 tokio tipo ginklų, kurie šiuo metu egzistuoja pasaulyje, panaikinimą“ – rašo studijos autoriai.
