Jeigu žmogus serga lėtine liga, įprasta, kad paskutiniais gyvenimo mėnesiais jis apriboja savo socialinius ryšius. Tai reiškia, kad žmogus gali mažiau domėtis tam tikromis veiklomis – darbu, žmonų susibūrimais, rašo livescience.com.
„Dažnai [mirštantys] žmonės visą savo dėmesį sutelkia į savo šeimą ir tuos dalykus, kuriuos jiems svarbu nuveikti prieš mirtį“, – teigia Pensilvanijos universiteto (JAV) Medicinos sistemos paliatyviosios slaugos vadovė dr. Nina O'Connor.
Be to, žmonės gyvenimo pabaigoje linkę būti mažiau energingi. Dėl nuovargio jie didžiąją dalį dienos pramiega. O nuovargio priežastys būna pačios įvairiausios. Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga vėžiu, tai vėžinės ląstelės suvartoja didelę energijos dalį, sako dr. N.O'Connor. Be to, neritmingas kvėpavimas sumažina organizmo aprūpinimą deguonimi, kraujyje daugėja anglies monoksido, dėl ko taip pat stiprėja nuovargis.
Be to, mirštantysis paprastai mažiau valgo ir geria, tad aktyvumui stinga ir kalorijų. Anot Šiaurės Karolinos Duke Health ligoninės regioninės medicinos vadovės dr. Michele Casey, nuovargį stiprina ir dehidratacija.
Sumažėjęs apetitas
Apetitas gali dingti dėl daugelio priežasčių. Gali būti, kad organizme gaminama per daug katecholamino – kraujo junginio, kuris slopina apetitą. Didesnis katecholamino kiekis būdingas žmonėms ties gyvenimo pabaiga, ypač kuomet sergama onkologinėmis ligomis, sakė dr. N.O'Connor.
Be to, kartais žmonės mažiau valgo dėl to, kad jų žarnynas nebeveikia pilnu pajėgumu, todėl jiems sunkiau apdoroti suvalgomą maistą. „Maistas gali ilgiau užsibūti jų skrandyje arba kelti pykinimą“, – sakė N.O'Connor. Taip pat pažymėtina, kad vienos iš pirmųjų juslių, paliekančių mirštantį kūną, yra uoslė ir skonis, tad maistas ir gėrimai nebebūna tokie skanūs.
Sergantiems pažengusia Alzheimerio ligos stadija paprastai būna sunku ryti, žmonės gali pamiršti kramtyti ar nuryti. „Kartais jie tiesiog fiziškai nebesugeba valgyti“, – sakė medikė.
Draugams ir artimiesiems būna sunku matyti, kaip jiems brangus žmogus vis mažiau valgo. „Mūsų kultūroje mes žmonėmis rūpinamės juos maitindami. Kai žmonės serga, maitiname juos sriubomis ir girdome įvairiais gėrimais“, – sakė dr. N.O'Connor.
Tačiau apetito dingimas ir kūno masės mažėjimas – natūrali mirties nuo lėtinių ligų dalis, tvirtino ji.
Lėtas judėjimas
Dėl energijos trūkumo žmogus gali sulėtėti. Pavyzdžiui, jie gali judėti, kalbėti ir galvoti lėčiau nei įprastai, jiems gali reikėti daugiau laiko apgalvoti pokalbiams. Vartojami vaistai – pavyzdžiui, kai kurie preparatai nuo skausmo – taip pat gali sulėtinti organizmą, panašiai veikia ir elektrolitų balanso sutrikimas, aiškina dr. N.O'Connor.
Paprasčiausi veiksmai – atsikelti nuo lovos, atsisėsti ant kėdės – gali varginti iki išsekimo. Gali būti, kad tai yra visa energija, kurią žmogus gali atiduoti per dieną.
„Fizinis nuovargis ir silpnumas būna labai stiprus. Paprasčiausi veiksmai – atsikelti nuo lovos, atsisėsti ant kėdės – gali varginti iki išsekimo. Gali būti, kad tai yra visa energija, kurią žmogus gali atiduoti per dieną“, – pasakojo medikė.
Dėl energijos trūkumo organizmui gali būti sunku reguliuoti savo temperatūrą, todėl paskutiniais gyvenimo mėnesiais žmogus gali būti šaltesnis arba šiltesnis nei įprastai.
Paskutinėmis dienomis ar valandomis prieš mirtį žmogaus kvėpavimas tampa neįprastai silpnu arba atvirkščiai, stipriai pagilėja. Taip pat kvėpavimas gali būti neritmingas, pauzės tarp įkvėpimų gali trukti nuo kelių sekundžių iki minutės ar netgi dviejų, ir tai smarkiai baugina šeimos narius ar žmones, prižiūrinčius ligonį. Tačiau visa tai yra kūno lėtėjimo ir išsijunginėjimo dalis.
Beje, dr. N.O'Connor pabrėžia, kad kvėpavimo pakitimai pačiam ligoniui, panašu, diskomforto nesukelia.
Galų gale kvėpavime kai kuriems žmonėms randasi vadinamasis „mirties tarškesys“. Taip nutinka dėl to, kad ligonis nebegali atkosėti ar nuryti sekrecijos, susikaupiančios bronchuose arba gerklėje. Šis tarškesys, panašu, taip pat nekelia nepatogumų pacientui, tačiau smarkiai paveikia jį girdinčius artimuosius. Norint, kad tarškesys praeitų, reikia pakeisti paciento kūno padėtį, nusiurbti sekreciją arba duoti vaistų, kurie sekreciją pašalina, sakė dr N.O'Connor.
Nepaisant to, kad organizmas smarkiai sulėtėja, klausa yra viena iš paskutinių juslių, kuri išnyksta. „Kai žmonės tai praranda, tai atgauna sąmonę, žinome, kad jie gali girdėti balsus, ypač pažįstamus. Mylintiems artimiesiems patariame nesiliauti kalbėti, netgi kai atrodo, kad pacientas miega ar yra be sąmonės“, – pasakojo medikė.
Išėjimas
Kai asmuo miršta, medikai paprastai ieško širdies mirties (kai liaujasi plakusi širdis) arba smegenų mirties požymių (kai smegenyse nutrūksta elektrinis aktyvumas).
Kai pacientas būna „vegetatyvinės būsenos“, tai reiškia, kad jo smegenų aktyvumas yra nutrūkęs ir kitų organų veiklą palaiko tik gyvybės palaikymo aparatūra. Tokioje situacijoje „gyvybės palaikymo aparatūra yra teisėtai atjungiama, nes žmogus jau yra miręs“, – sakė N.O'Connor.
Esama pavienių atvejų, kuomet žmonės, kurių širdys būna sustoję, bet vėliau vėl būna „užvestos“, sugeba tiksliai papasakoti, kas vyko aplink juos.
Šie du mirties tipai – širdies ir smegenų – būdingi nepriklausomai nuo to, kokia yra mirties priežastis. „Gali būti, kad įvyko staigus širdies sustojimas. Gali būti sunki trauma, kai pacientas netenka daug kraujo ir širdis sustoja dėl to, kad kraujotaka yra nebepakankama. Arba gali būti įvykęs stiprus neurologinis pažeidimas ir įvyksta smegenų mirtis, kuomet smegenyse elektrinis aktyvumas nutrūksta, o tuomet miršta ir kūnas“, – teigė nuolat su mirtimi susidurianti gydytoja.
Tačiau esama pavienių atvejų, kuomet žmonės, kurių širdys būna sustoję, bet vėliau vėl būna „užvestos“, sugeba tiksliai papasakoti, kas vyko aplink juos.
„Jie papasakoja apie aplink juos dirbusius gydytojus ir slauges; jie tiksliai atpasakoja aplink vykusius pokalbius, matytus dalykus, kurie jiems nebūtų žinomi, jeigu pacientai būtų be sąmonės“, – tvirtino Niujorko universiteto (JAV) Langone medicinos mokyklos kritinės slaugos ir gaivinimo tyrimų direktorius dr. Samas Parnia. Jo žodžius patvirtina ir medicinos personalas, kuriam tenka susidurti su tokiais pacientais.
Kai kurie tyrimai nurodo, kad priešmirtiniai patyrimai yra viena iš „aiškių sapnų“ (angl. lucid dream) formų, kiti šiuos patyrimus sieja su deguonies trūkumu smegenyse.
