O kaip dėl atminties praradimo ir pagirių nerimo?
Leidinys „The Conversation“ siūlo į visus šiuos su padauginimu susijusius reiškinius pažvelgti moksliškai ir išsklaidyti kai kuriuos senus mitus.
Kas nutinka kai geriame alkoholį?
Visiškai nesvarbu, kokį alkoholį vartojate (ir ar maišote skirtingus gėrimus) – visų jų efektas yra iš esmės vienodas ir priklausomas nuo grynojo suvartoto alkoholio kiekio.
Kai geriate alkoholį, jis patenka į skrandį, o iš jo – į plonąją žarną, iš kurios yra aktyviai absorbuojamas į kraujotaką.
Jeigu prieš geriant alkoholį ko nors valgėte, alkoholio absorbavimas sulėtinamas, todėl ir apgirstama ne taip greitai. Todėl prieš išlenkiant taurelę visada gera mintis yra pavalgyti.
Vieno standartinio gėrimo (10 g gryno alkoholio) metabolizavimas organizme įprastai užtrunka apie valandą. Ir nors esama „internetinių skaičiuotuvų“, leidžiančių prognozuoti alkoholio kiekį kraujyje, kiekvieno žmogaus organizmas šį svaiginantį junginį ardo skirtingu greičiu, todėl tokiais kalkuliatoriais negali būti pasitikima šventai – ypač jeigu ketinate sėsti už vairo.
O kas sukelia „juostelės nutrūkimą“?
Visi mes turime draugą, kuriam yra tekę prabusti po audringos nakties ir neprisiminti pusės to, kas nutiko praėjusį vakarą. Arba patys esame pabuvę tais „draugais“. Toks reiškinys vadinamas „atminties praradimu“, o liaudiškai – „juostelės trūkimu“.
Nereikėtų to sieti su sąmonės netekimu – iki atminties praradimo prisigėrę žmonės būna pakankamai sąmoningi, kad palaikytų pokalbį, bet nepakankamai sąmoningi, kad jį prisimintų vėliau.
Kuo daugiau alkoholio suvartojate ir kuo greičiau jį susiverčiate, tuo didesnė tikimybė sužinoti, kas yra atminties praradimas.
Kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia tam tikrą lygį, smegenys tiesiog liaujasi formuoti naujus prisiminimus. Jeigu įsivaizduotumėte smegenis kaip dokumentų lentyną, tai smarkiai išgėrus nauji dokumentai būtų dedami ne į lentyną, o tiesiai į šiukšliadėžę, o kai tų dokumentų prireiktų vėliau, jų ten tiesiog nebūtų.
Kaip prablaivėti?
Jei nutiko taip, kad praradote saiko jausmą, grįžti į blaivią būseną nebus paprasta. Vienintelis blaivintojas yra laikas, kuris šalina alkoholį iš jūsų kūno.
Išgėrę kavos galite pasijusti budresnis, mažiau mieguistas, tačiau tai alkoholio skaidyti nepadės – būsite toks pats girtas ir su tokia pačia sutrikusia judesių koordinacija, nors pačiam taip gali ir neatrodyti.
Tą patį galima pasakyti ir apie šaltą dušą, ir apie sportavimą, ir apie vandens gėrimą, ir apie gryną orą – visa tai gali suteikti budrumo, tačiau alkoholio kiekio kraujyje ir alkoholio poveikio smegenims niekaip nepakeis.
Kas sukelia pagirias?
Mokslininkai nėra identifikavę vienos konkrečios pagirių priežasties, tačiau kaltininkų gali būti keletas.
Pirma – alkoholis pasižymi diuretiniu poveikiu: jo išgėrę dažniau lankomės tualete, todėl ilgainiui sumažėja vandens kiekis kūne, prasideda dehidratacija. Ypač tai pavojinga jei būnate karštoje, tvankioje patalpoje ar daug šokate. Dėl dehidratacijos galite jausti galvos svaigimą, mieguistumą.
Antra, alkoholis gali dirginti skrandžio gleivinę, taip sukeldamas vėmimą (o vėliau – ir viduriavimą), dėl ko taip pat prarandami skysčiai, o kartu ir elektrolitai.
Elektrolitų (kūne esančių mineralų, kurie reikalingi normaliam ląstelių veikimui) balanso sutrikimas gali sukelti nuovargį, pykinimą, raumenų silpnumą, mėšlungį.
Dėl alkoholio pertekliaus kraujagyslės gali išsiplėsti. Tuomet krenta kraujospūdis ir prasideda galvos skausmas. Elektrolitų balanso sutrikimas ir dehidratacija taip pat gali prisidėti prie to pulsuojančio rytinio galvos skausmo.
Be to, alkoholis kraujyje slopina gliukozės gamybą, dėl ko krenta gliukozės kiekis kraujyje. O dėl to žmogus gali jaustis labai silpnas.
Taip pat alkoholis sutrikdo miegą. Iš pradžių gali atrodyti, kad alkoholis migdo, bet iš tiesų jis kartu sutrikdo ir normalią miego ciklų kaitą, todėl anksti „nulūžę“ vėliau naktį galime ir nubusti. Tad kokybiško miego smarkiai išgėrus nebūna ir žmogus iš ryto nesijaučia pailsėjęs.
Kodėl neveikia „ryto tralialia“
Vaistų nuo pagirių nėra – net ir išgėrimas iš ryto. Bet toks išgėrimas iš ryto gali atidėti kai kuriuos bloguosius simptomus ir žmogus bent jau laikinai gali jaustis geriau.
Po intensyvaus girtavimo organizmui reikia poilsio, laiko metabolizuoti jau suvartotą alkoholį ir atstatyti žalą, kurią padarė audringa naktis. Todėl skardinė alaus vietoj pusryčių – ne pati geriausia mintis.
Bet jeigu alkoholis yra dažnai sutinkamas gyvenimo palydovas ir iš ryto išgerti yra tiesiog būtina, tai gali būti vienas iš priklausomybės nuo alkoholio ženklų, rodančių, kad laikas pokalbiui su šeimos gydytoju.
Pagirių nerimas
Alkoholis smegenis veikia daugybe įvairių būdų – pavyzdžiui, po kelių gėrimų jis suteikia šilumos, atsipalaidavimo jausmą. Bet jeigu iš ryto po šventės jaučiate nepaaiškinamą nerimą, gali būti, kad tai yra dalis pagirių simptomų „puokštės“.
Girtavimo naktį alkoholis stimuliuoja cheminio junginio, vadinamo gama-aminosviesto rūgštimi (GASR), gamybą smegenyse bei blokuoja gamybą glutamato gamybą. Abu šie junginiai yra siejami su nerimu. Paties alkoholio vartojimo metu pakitęs šių junginių balansas lemia gerą nuotaiką ir atsipalaidavimą.
Tačiau smegenys – organas, kuris mėgsta balansą. Ir po intensyvios GASR gamybos bei nuslopintos glutamato gamybos jos imasi „kompensavimo“ – pakeičia šių junginių gamybą į priešingą pusę. Dėl to ryte gali ištikti nerimo ir baimės priepuoliai.
O ką daryti, kai rytas ateina ir jaučiate, kad nerimas kamuoja?
Norint palengvinti sunkius vakarykščių pramogų simptomus gali padėti keletas gudrybių, mastymo pratimų ir savęs tausojimas.
Pagirių nerimui šalinti esama ir efektyvių medicininių būdų, bet dėl jų iš anksto reikėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju.
Jei ir įprastai esate į nerimavimą linkęs žmogus, alkoholio vartojimas socialinėje aplinkoje gali padėti labiau atsipalaiduoti, tačiau kyla didesnė rizika, kad ryte nerimas bus stipresnis.
Prevencija visada geriau už gydymą
Jei visgi nuspręsite šventes sutikti „be stabdžių“, turėtumėte prisiminti, kad geriausias būdas išvengti pagirių, rytinio nerimo ir atminties praradimų yra neperlenkti lazdos. Kitaip tariant, prisiminti, kad „su stabdžiais“ visada geriau.
Net ir gana liberaliai alkoholio atžvilgiu nusiteikę sveikatos apsaugos specialistai rekomenduoja per savaitę suvartoti ne daugiau 10 standartinių alkoholio vienetų per savaitę ir ne daugiau nei 4 alkoholio vienetus per dieną. O jeigu norite pasitikslinti, kas yra tas „standartinis alkoholio vienetas“ išvertus į jūsų pamėgto gėrimo vienetus, padės štai šis smagus kalkuliatorius.
Maisto vartojimas prieš alkoholio vartojimą ir tarp išgėrimų, vandens gėrimas padeda susilpninti neigiamus svaigiųjų gėrimų poveikius, bet galima imtis ir papildomų priemonių:
- nusistatykite sau ribas iš anksto. Dar blaivus nuspręskite, kiek tą vakarą išgersite ir laikykitės iš anksto numatyto plano;
- nepameskite suvartotų gėrimų skaičiaus;
- gerkite iš lėto, mažais gurkšneliais. Venkite užsivertimų „iki dugno“.
