Informacija tik iš patikimų šaltinių
Oficialiai internete troliu vadinamas asmuo, kuris skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti kitų bendruomenės narių emocinę reakciją bei nutraukti įprastinę diskusiją bendruomenei svarbia tema.
Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) parengė patarimus, ką daryti pastebėjus tokį profilį internete. Jų teigimu, pirmas žingsnis yra melagienų atpažinimas. Kai kas nors primygtinai siūlo paskaityti ar perklausyti vieną ar kitą įrašą, „nes čia, žinok, sako tiesą“, būkite atsargūs ir nesuteikite melui eterio bei auditorijos.
Kitas svarbus aspektas – informacijos ieškoti tik patikimuose šaltiniuose. LTKA pataria naujienų lietuvių kalba ieškote tik pagrindiniuose Lietuvos portaluose – LRT, Delfi, 15min, vz.lt, lrytas ar kituose pakankamai dideliuose kanaluose. Jų teigimu, maži portalai turi mažiau galimybių atsilaikyti prieš galimas kibernetines atakas, taip pat mažiau resursų patikrinti informaciją. Taip pat remkitės informacija iš pirminių šaltinių – pavyzdžiui, kasdienių Vyriausybės spaudos konferencijų (jos transliuojamos internetu).
Jei mokate užsienio kalbų, skaitykite patikimus Vakarų žiniasklaidos pagrindinius kanalus: pavyzdžiui, BBC, CNN, „Euronews“, „Bloomberg“, „New York Times“, „The Guardian“, „Politico“, „The Telegraph“, „Reuters“, „AFP“, „The Independent“, „The Economist“, „Financial Times“. Konkrečias patikimų informacijos šaltinių nuorodas pateikė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas savo „Facebook“ paskyroje.
Skaitant informaciją LTKA pataria ją vertinti pagal šiuos kriterijus:
- Paskyros, skelbiančios patikimą informaciją, paprastai turi pakankamai sekėjų, o ne 200–300. Jeigu sekėjų neradote daug, ieškokite, ar informacija yra publikuota kituose šaltiniuose, ir iš naujo įvertinkite ją publikavusius asmenis.
- Šaltiniai neturi būti susiję su Rusijos valdžiai palankiais kanalais. Net jeigu juose ir gali būti dalis tiesos, šiuo metu neverta rizikuoti – geriau naudotis patikimais Lietuvos ar Vakarų žiniasklaidos šaltiniais.
- Sensacinga informacija visada turi būti paremta šaltiniais. Jeigu matote ką nors šokiruojančio ar labai emocingo, pažiūrėkite, ar prie įrašo yra šaltinis, ir toliau tikrinkite informaciją. Pavyzdžiui, ieškokite per „Google“, ar randama analogiška informacija kituose šaltinuose.
- Klauskite savęs nuolat: ar šiame šaltinyje netrūksta įrodymų bei analizės, iš kurios perspektyvos yra pateikiama naujiena, ar nėra taip, kad faktinės naujienos nėra ir bandoma manipuliuoti vaizduote.
Ką daryti atpažinus trolį?
Melagienas pastebinti ir aktyviai informacinę erdvę stebinti „Facebook“ grupė „Vakcina nuo vatnikų“ savo įraše taip pat pasidalijo patarimais, kaip galima atpažinti internetinį trolį.
Anot jų, trolių profiliai dažniausiai būna ganėtinai tušti – turi mažai draugų, seka nedaug puslapių, nesimato jokio autentiško turinio, o po jų profilio nuotraukomis (jei tokių yra), nekomentuoja jokie draugai. „Draugai dažnai kviečiami pagal tam tikrą lokaciją, bandant sukurti autentiškumą, tačiau jei drauguose matosi daug netikrų anketų – palengvina nuspėjimą, ar tikrinama anketa tikra“, – rašoma paskelbtame įraše.
Taip pat pastebima, kad yra ir tokių atvejų, kai atrodo, jog profilis aktyvus – jame daug komentuojama, yra nuotraukų – tačiau tai vis tiek trolis. Tokį profilį galima atskirti iš to, ar komentaruose pastebimi asmeniški ryšiai su komentuotojais, taip pat, ar profilyje publikuotas nuotraukas galima rasti kituose internetiniuose puslapiuose. Svarbiausias tokių profilių atrankos kriterijus – autentiškumas ir asmeniškumas.
Pastebėjus trolį, jo profiliu, įrašu ar komentaru jokiu būdu nesidalinti grupėse bei nespausti patiktukų. Bet kuris iš šių veiksmų skatina informacijos plitimą tarp platformų – auga jų auditorija, algoritmai suteikia tokiems įrašams ir paskyroms prioritetą ir dažniau parodo kitiems socialinių tinklų lankytojams.
LTKA išplatintame pranešime spaudai pataria imtis šių veiksmų:
- Blokuokite ir praneškite (angl. report) socialinių tinklų administratoriams apie dezinformacijos, propagandos ir melo paskyras. Neužtenka tik nesekti tokių paskyrų – kai kiti žmonės sureaguoja į tokius įrašus, jie pasirodo ir jūsų naujienų sraute. Nesuteikite tokioms paskyroms dėmesio ar auditorijos. Neabejojame, išsivalę savo socialinių tinklų srautą emociškai jūs jausitės daug geriau.
- Norėdami pranešti apie netinkamą profilį, tokios funkcijos ieškokite profilio dešinėje, spausdami ant trijų taškelių. Tokiu pat būdu galima pranešti ir apie netinkamą komentarą – reikėtų komentaro dešinėje spausti ant trijų taškelių.
- Kol dezinformacinė paskyra neblokuota, skelbkite ir dalinkitės jos įrašų zonoje (paskyroje, komentaruose) savo požiūriu, naratyvu ar tiesos faktais (pateikite patikrintus teiginius, venkite neiginių).
- Komentaruose kartokite tiesą. Kartokite tiesos faktus dar kartą. Ir taip šimtą kartų.
- Jeigu yra būtinybė atkreipti dėmesį į tokius įrašus, pranešti apie juos, naudokite iškarpas (angl. printscreens), o ne nuorodas į juos. Jeigu būtina iškarpomis pasidalinti viešoje erdvėje, pažymėkite jas „melas“.
- Jeigu norite atskleisti propagandą, įspėti savo bendruomenę, tokius įrašus su jų iškarpa galite aprašyti vadinamuoju „tiesos sumuštinio“ būdu. Pirma minėkite tiesos faktus – pirmas sakinys labiausiai atkreipia dėmesį. Tuomet įvardinkite pastebėtą melą, tačiau nenaudokite dezinformaciniame įraše matomo žodyno. Užbaikite patikrintų teiginių ir tiesos pakartojimu.
