Palmių aliejus yra gausiausiai gaminamas augalinės kilmės aliejus pasaulyje ir jis naudojamas gausybės skirtingų produktų gamybai, įskaitant maisto produktų, kosmetikos, biokuro gamybą. Per laikotarpį nuo 2018 iki 2019 metų pasaulyje, anot JAV Žemės ūkio departamento, pagaminta 71 mln. tonų palmių aliejaus. Ir jo gamyba turėtų sparčiai augti – prognozuojama, kad 2050 metais palmių aliejaus bus pagaminama 240 mln. tonų. Palyginimui, metinė sojų aliejaus – antro pagal populiarumą pasaulyje – gamyba 2018–2019 m. laikotarpiu buvo 57 mln. tonų.
Pasaulinė palmių aliejaus rinka auga ne tik tūriu, bet ir pinigine išraiška. Manoma, kad 2022 metais jos bendra vertė bus 88 mlrd. JAV dolerių. Didžiausi palmių aliejaus tiekėjai yra Indonezija ir Malaizija. Kartu šios abi šalys pagamina apie 85 proc. viso pasaulio palmių aliejaus.
Palmių aliejaus gamyba vertinama labai prieštaringai: paprastai palmių plantacijos išdygsta vietoj ką tik iškirstų džiunglių. Tad palmių aliejaus gamyba yra viena iš pagrindinių miškų kirtimo priežasčių pasaulyje. Kita vertus, palmių aliejaus pramonė sukuria milijonus darbo vietų ir yra svarbus gamtinis išteklius valstybėms, kurių ekonomika vis dar vystosi.
Kodėl palmių aliejaus yra visur?
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos ekspertų vertinimu, palmių aliejaus yra maždaug pusėje visų supakuotų produktų, kuriuos galite rasti prekybos centruose. Tai – ir indų plovikliai, ir šampūnai, ir saldainiai, ir daugybė kitų dalykų.
Palmių aliejus gamintojus labiausiai vilioja savo maža kaina ir dideliu universalumu. Iš vieno hektaro palmių aliejaus išgaunama kur kas daugiau nei bet kurio kito augalinio aliejaus, jo išgavimui reikia labai nedaug energijos, trąšų ir pesticidų. Palmių aliejus sudaro apie 35 proc. viso pasaulio augalinių aliejų, bet jo išauginimui sunaudojama tik 10 proc. žemės ploto, sunaudojamo aliejingų kultūrų auginimui. Norint išgauti panašų kiekį kitokių aliejų – pavyzdžiui, sojos ar kokoso aliejaus – reikėtų sunaudoti nuo 4 iki 10 kartų didesnius pasėlių plotus.
Palmių aliejus yra dažniausiai naudojamas kepimo aliejus visoje Azijoje, įskaitant Indiją, Kiniją ir Indoneziją, kurios suvartoja beveik 40 proc. viso pagaminamo palmių aliejaus. Kulinarijoje šis aliejus yra mėgstamas dėl didelio atsparumo kaitrai, ilgo tinkamumo naudoti laiko ir, svarbiausia, mažos kainos.
Palmių aliejus vertinamas kaip kelias iš skurdo besivystančių šalių populiacijoms, kur jis gaminamas dėl to, kad tai yra vienas iš svarbiausių ekonominės raidos variklių. Dėl tokio vertinimo palmių plantacijos pradėjo dygti daugelyje Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionų. Indonezijoje ir Malaizijoje palmių aliejaus gamybos pramonėje įdarbinti 3,5 mln. žmonių.
Bet greita palmių plantacijų plėtra taip pat reiškia, kad dėl palmių aliejaus iškertami milžiniški miškų plotai. Straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Scientific Reports“, nurodoma, jog iš visų nuo 2005 metų iškirstų Borneo salos miškų 56 proc. atlaisvintų plotų buvo sunaudoti būtent palmių plantacijoms.
Vis gausėjantis kadaise džiunglėmis ir apaugusių žemių ir kitokių laukinės gamtos prieglobsčių skyrimas palmių plantacijoms šią žemės ūkio šaką pavertė milžiniška grėsme biologinei įvairovei. Dėl plantacijų plėtros orangutangų populiacija sumažėjo tiek, kad šiai žmogbeždžionių rūšiai dabar gresia išnykimas. Ne ką mažesnėje bėdoje atsidūrė ir nykštukiniai drambliai bei Sumatros raganosiai. Iš viso palmių aliejaus pramonės grėsmę kelia 193 rūšių išlikimui, nurodoma IUCN Nykstančių rūšių raudonajame sąraše.
Palmių plantacijos taip pat yra galingas šiltnamio dujų šaltinis. Kadangi dažniausiai palmių laukais užsodinami plotai, kuriuose iki tol augo tankios džiunglės, pats miško pjovimo ir laukų valymo procesas išskiria milžiniškus kiekius anglies dvideginio ir metano. Nes dažniausiai taikomas miškų valymo metodas yra paprasčiausias džiunglių sudeginimas, kartu prisidedantis ir prie regionui būdingo smogo, ir prie vandens teršimo.
Palmių aliejaus gamyklų šalutiniai produktai yra kitas reikšmingas metano šaltinis. Žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame straipsnyje parodyta, jog vos viena palmių aliejaus gamyklos nuotėkų vandens saugykla per metus klimatą paveikia teik pat, kiek ir 22 tūkst. automobilių.
Ar palmių aliejaus gamyba gali būti tvari?
Aplinkos apsauga besirūpinantys vartotojai galėtų pamanyti, kad geriausias būdas apsaugoti gamtą nuo žalos, kurią daro palmių plantacijos ir palmių aliejaus gamyklos, būtų visų produktų, kuriuose panaudotas palmių aliejus boikotavimas – arba jų nepirkimas, arba spaudimas visoms gamykloms, kurios naudoja palmių aliejų. Tačiau padėtis ne tokia paprasta.
Apribojus palmių aliejaus naudojimą jį reikėtų pakeisti kažkokiu kitu augalinės kilmės aliejumi. Nes jam yra paklausa ir ji turi būti patenkinta. Tačiau alternatyvos, kuri būtų tokia produktyvi, tiesiog nėra. Kiti augaliniai aliejai – rapsų, saulėgrąžų, sojos – nė iš tolo neprilygsta palmių aliejui produktyvumu iš ploto vieneto. 2018 metais IUCN išplatino ataskaitą, kurioje nurodo, kad palmių aliejaus boikotavimas žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei tiesiog perkeltų į kitus regionus – pavyzdžiui, į Pietų Amerikos tropinius miškus ir savanas.
„Jeigu paklausa būtų perkeliama prie mažiau efektyvių aliejų, reikėtų didesnių žemės plotų, o didesni žemės plotai gaunami natūralių gamtos prieglobsčių, kuriuos mes taip branginame, sąskaita“, – sakė Kento universiteto (JK) tropinių regionų gamtosaugos mokslininkas Matthew Struebigas.
Tad geriausias būdas sumažinti palmių aliejaus pramonės poveikį aplinkai būtų „tvaresnės gamybos siekis“, aiškina M.Struebigas. Ir ta tvari gamyba – tai ne tik grėsmės nykstančioms rūšims mažinimas.
„Tvarumas – tai ne šiaip rūšių apsauga. Tai ir žmonių gerovė, ir šiltnamio dujų emisijos, ir švarus, sveikas vanduo, ir galimybė gauti pakankamą atlygį už darbą. Tai yra gerokai platesnė problema nei vien orangutangų apsauga“, – sakė M.Struebigas.
2020 m. pradžioje tik 20 proc. palmių aliejaus gamybos buvo vykdoma tvariai, nurodo 2004 m. suburta pasaulinė iniciatyva – „Tvaraus palmių aliejaus apvalusis stalas“ (RSPO, Roundtable on Sustainable Palm Oil). Ši organizacija sudarinėja specifinius standartus, susijusius su palmių aliejaus pramonės vykdomu miškų kirtimu, teisėtumu, skaidrumu ir socialiniu poveikiu. Norint, kad palmių aliejaus gamyba būtų pripažinta tvaria, būtina atitikti visus šios institucijos standartus. Tokios įmonės, kaip „PepsiCo“, „Unilever“, „Nestle“ ir „General Mills“ įsipareigojo savo produktų gamyboje naudoti tik tvariai gaminamą palmių aliejų, sertifikuotą RSPO.
Kai kurios ne pelno organizacijos taip pat siekia vystyti tvaresnę palmių aliejaus pramonę tokiose valstybėse, kuriose nuo šios pramonės šakos priklauso milijonų žmonių pragyvenimas. Pavyzdžiui, Malaizijoje vykdoma iniciatyva, pavadinta „Wild Asia“. Jos tikslas – į dideles grupes suorganizuoti šimtus smulkesniųjų ūkininkų, kad jie galėtų sertifikuoti savo laukus ir gamybą pagal Malaizijos tvaraus palmių aliejaus ir RSPO standartus. Toks organizavimasis yra naudingas ir aplinkai, ir ūkininkams.
Taigi, palmių aliejus artimiausiais dešimtmečiais tikrai niekur nedings. Todėl panašu, kad geriausias būdas apsaugoti gamtą nuo šios pramonės šakos įtakos – ne palmių aliejaus boikotas, o organizacijų, kurios didina palmių aliejaus gamybos tvarumą, palaikymas.
