Kiek vandens reikėtų išgerti, kiek valandų reikėtų miegoti ir kiek žingsnių reikėtų nueiti – rekomendacijos, ties kuriomis mokslininkai niekaip negali susitarti. Iš dalies tikslių skaičių vengiama dėl to, kad mūsų kūnai yra labai skirtingi. Bet bent jau apytikslių rekomendacijų galima paieškoti.
Masačusetso universiteto mokslininkai stebėjo apie du tūkstančius vidutinio amžiaus vyrų ir moterų. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius – vos daugiau nei 45 metai. Mokslininkai skaičiavo jų žingsnius ir ėjimo intensyvumą. Tyrimas vyko pakankamai ilgai – stebėjimai prasidėjo 2005 metais, baigėsi – 2018-aisiais. Per tą laiką mirė 72 tyrimo dalyviai.
Mokslininkai suskaičiavo, kad tie, kurie per dieną nueina bent 7000 žingsnių susiduria su 50-70 proc. mažesne ankstyvos mirties rizika. Mokslininkai nepastebėjo jokio ėjimo intensyvumo poveikio mirties rizikai. Daugiau nei 10 tūkstančių žingsnių nueinantys žmonės nesusidūrė su mažesne mirties rizika nei tie, kurie nuėjo po 7-10 tūkstančių žingsnių per dieną.
Svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas nenustatė priežastinių ryšių – mokslininkai tik atliko stebėjimus. Kitaip tariant, gali būti, kad daugiau vaikštantys žmonės apskritai gyvena sveikiau ir būtent tai jiems padeda gyventi ilgiau.
Tačiau vaikščiojimas ir judėjimas apskritai jums padeda. Net ir negreitas, nesportiškas pasivaikščiojimas gerina kraujotaką, padeda sumažinti stresą ir atsipalaiduoti. Todėl kasdien bent pusvalandį skirkite pasivaikščiojimui kur nors gryname ore.
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale JAMA Network Open.
