Petrelio saloje Prancūzijos mokslininkai stebėjo maždaug 18 tūkst. pingvinų porų koloniją. Metų pradžioje joje apsilankę, jie rado vos du gyvus naujai išsiperėjusius pingviniukus. Visoje saloje rasta tūkstančiai iš bado nustipusių jauniklių ir neišperėtų kiaušinių.
Kolonija patyrė panašią nelaimę 2013 m. – tuomet neišgyveno nė vienas pingviniukas.
Mokslininkai savo straipsnyje teigia, kad tokia katastrofa įvyko dėl rekordinio vasaros ledo kiekio ir sunkaus lietingojo periodo. Neįprastas vasaros ledo kiekis reiškė, kad pingvinams dėl maisto reikėjo nukeliauti papildomus 100 kilometrų. Neseniai išperėti pingviniukai dar turi tik menką kūno apsaugą nuo vandens, tad ilgas lietingas periodas jiems buvo pražūtingas – būdami šlapi jie nebegalėjo sušilti.
Visoje Antarktidoje šiemet buvo rekordiškai mažai vasaros ledo, tačiau ši vieta, kur gyvena nelaimės ištikta kolonija, buvo išimtis.
Tyrėjų teigimu, šiai teritorijai didelę įtaką padarė 2010 m. atskilusi ledyno dalis. Tuomet nuo ledyno atsiskyrė maždaug 80 km ilgio ir 40 km pločio dalis. Tai paveikė ir už 250 kilometrų esančias Petrelio salas, nes pasikeitė vandenyno srovės ir ledo formavimasis regione.
Mokslininkai perspėja, kad tai lems, jog artimiausiais metais šiuos pingvinus dar neabejotinai ištiks panašios nelaimės. Prireiks ne vienerių metų, kol sąlygos vėl normalizuosis.
Po šio įvykio mokslininkai primygtinai ragina sukurti saugomą teritoriją Rytų Antarktidoje.
Tai greičiau yra „Tarantino sukurtos Linksmosios pėdutės“ – kur Adelės žemės pakrantė nuklota negyvais pingviniukais.
Ryšys tarp klimato kaitos ir jūroje susidarančio ledo Antarktidoje nėra visiškai aiškus. Jūros ledo pastaraisiais metais daugėja – tikriausiai dėl to, kad aplink žemyną daugėja gėlo vandens (o tai – klimato kaitos pasekmė). Tačiau ilguoju laikotarpiu, prognozuojama, ledo dramatiškai sumažės.
Tokiems gyvūnams kaip pingvinai, labai svarbus balansas: jeigu ledo padaugėja, tai reiškia, kad jiems tenka ilgiau keliauti iki maisto. Tačiau jeigu ledo gerokai sumažėja, tai gali pakenkti žuvų, kuriomis minta pingvinai, populiaciją ir buvimo vietas.
Adelės pingvinams sunku ir kitose vietose. Antarktidos pusiasalyje jų populiacija mažėja, ir kai kurie mokslininkai perspėja, kad pingvinai čia gali išnykti.
Tyrėjai perspėja, kad pingvinams grėsmė kyla ne tik dėl klimato kaitos – bet ir dėl komercinės žvejybos bei turizmo. Jie ragina kuo greičiau sukurti saugomą jūros teritoriją Rytų Antarktidoje. Dėl to turėtų susitarti 24 valstybės ir Europos Sąjunga.
„Adelės pingvinai yra vieni nuostabiausių gyvūnų mūsų planetoje. Šis siaubingas įvykis kontrastuoja su įvaizdžiu, kokį žmonės yra susikūrę apie pingvinus. Tai greičiau yra „Tarantino sukurtos Linksmosios pėdutės“ – kur Adelės žemės pakrantė nuklota negyvais pingviniukais“, – sakė Rodas Downie iš WWF.
