„Palydovo valdymas iš Žemės buvo vienas sudėtingiausių misijos uždavinių. Vien tai, galima sakyti, jau yra daugiau nei pusė visos misijos sėkmės,“ – sakė KTU profesorius Darius Gailius.
Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) vadovas Vidmantas Tomkus neabejojo, kad sėkmingas GPS imtuvo eksperimentas sudomins mažųjų palydovų gamintojus pasaulyje, siekiančius „CubeSat“ technologiją pritaikyti komercinėms reikmėms.
Kosmoso sąlygoms pritaikyti ir specialiai paruošti GPS imtuvai rinkoje kainuoja apie 50 tūkst. Lt – tai suma, kurį įkandama tik profesionalių palydovų gamintojams.
„Mūsų žiniomis palydovinės navigacijos sistemos eksperimentas buvo atliktas vos keliuose „CubeSat” tipo palydovuose pasaulyje ir ne visi buvo sėkmingi. Palydovui skriejant 8 km/s greičiu, paprastai yra sudėtinga nustatyti jo vietą GPS pagalba,“ – sakė LKA vadovas.
Anot jo, kosmoso sąlygoms pritaikyti ir specialiai paruošti GPS imtuvai rinkoje kainuoja apie 50 tūkst. Lt – tai suma, kurį įkandama tik profesionalių palydovų gamintojams.
„Tuo tarpu mažųjų palydovų technologijos tikslas – atpiginti palydovų paleidimą tiek, kad kosmosas taptų prieinamas kuo platesniam ratui žmonių – tiek universitetams, tiek privačioms kompanijoms. Šie galėtų iš mažųjų palydovų, pavyzdžiui, atlikti tikslius žemės stebėjimus, tiekti bevielio ryšio paslaugas. GPS imtuvai jiems padėtų koreguoti palydovų orbitą, kai palydovai skrenda rikiuotėje,“ – aiškino V.Tomkus.
Įsijungęs „LitSat-1” GPS imtuvas siunčia informaciją apie palydovo orbitos aukštį ir jo skrydžio greitį. Šie duomenys Kauno mokslininkams leis geriau suprasti palydovo skrydį ir jo padėtį žemės atžvilgiu, geriau pasiruošti kitoms misijoms kosmose.
Kitas labai svarbus „LitSat-1” kūrėjų komandos uždavinys – dar priešakyje. Netrukus bus išbandytas palydove įrengtas tiesinis transponderis, kuris garsu ištransliuos tautos išrinktus tris žodžius – Lietuva myli laisvę.
Siekiama, kad tautos balsas iš kosmoso garsu pirmąkart nuskambėtų iki Nepriklausomybės šventės kovo 11-ąją.
Viskas pagal planą
„LitSat-1“ palydovas ištransliavo pirmuosius lietuviškus žodžius „Lietuva myli laisvę“, kuriuos gavo visi penki kontinentai. Vienas palydovo kūrėjų Algis Karpavičius džiaugėsi, kad palydovo misija vyksta taip, kaip numatyta.
„Buvo gauta informacija, sužinota, kaip palydovui sekasi, kokia temperatūra. O antrasis iššūkis buvo išsiųsti komandą ir užmegzti ryšį su palydovu ir įjungti GPS modulį“, – sakė A.Karpavičius.
Kitas lietuviškas palydovas – „LituanicaSat-1“ kol kas dar neištransliavo Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės įrašytų žodžių „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje.“ Pasak „LituanicaSat-1“ misijos vadovo Vytenio Buzo, kada bus ištransliuoti prezidentės žodžiai – kol kas neaišku: „Žodžiai yra įrašyti, ko kas scenarijaus neturime. Kada mes juos ištransliuosime bus siurprizas.“
„Viskas vyksta kaip ir planuota, – kalbėjo V.Buzas. – Akivazidu, kad palydovas vartosi, o kai nustos vartytis, bandysime jungti balso kartotuvą ir daryti nuotrauką. Bet čia poros savaičių klausimas, kol kas renkame telemetrijos duomenis ir mokomės, jau įgavome įdomios patirties.“
