2022 m. kovo mėnesį buvo priimta „ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategija“, kurioje nurodoma, kad iki 2030 m. privaloma užtikrinti, jog visi į ES rinką tiekiami tekstilės gaminiai būtų ilgaamžiai ir perdirbami, pagaminti iš perdirbtų pluoštų, be pavojingų cheminių medžiagų.
Kaip pasakoja A.Zigmontienė, šioje strategijoje taip pat nurodyta, kad svarbu plėsti mokslinius tyrimus bei inovacijas kuriant tekstilės perdirbimo pajėgumus ir įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus.
Svarbu paminėti, kad tekstilės gamybos sektorius yra ketvirtas pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Apskaičiuota, kad mados pramonė yra atsakinga už 10 proc. pasaulinio anglies dioksido išmetimo – daugiau nei tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu paėmus. Be to, tekstilės pramonėje sunaudojamo dideli vandens kiekiai, o apie 20 proc. pasaulinės vandens taršos susidaro dėl tekstilės gaminių dažymo ir apdailos, pasakojo mokslininkė.
Ateityje drabužiams naudojamos medžiagos turės smarkiai pasikeisti.
Drabužių gamybai taip pat naudojama įvairių dažų, kurių išvalymas iš nuotekų yra problematiškas dėl dažų sudėtyje naudojamų sunkiųjų metalų ar kitų cheminių medžiagų.
„Vertinant šiuos aspektus, ateityje drabužiams naudojamos medžiagos turės smarkiai pasikeisti“, – 15min teigė pašnekovė.
