Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Keisčiausi karinių aparatų prototipai: nuo skraidančios lėkštės iki pripučiamo tanko

Keliaujant į akistatą su priešu šiuolaikinės modernios karybos eroje medinio vežimo ar žirgo nebepakaks. Karinės pajėgos turi prisitaikyti prie judėjimo tiek žeme, tiek vandeniu, ir net oru. Tai suprasdami inžinieriai nuolat ieško optimaliausių technologinių sprendimų, kurie dažnai išsirutulioja iš, rodos, beprotiškiausių idėjų.
„Aerocycle“ aplinkiniams paliko pakankamai didelį įspūdį
„Aerocycle“ aplinkiniams paliko pakankamai didelį įspūdį / JAV Armijos transporto muziejaus nuotr.

Mums gerai pažįstami traukiniai, sunkvežimiai, laivai, lėktuvai ir sraigtasparniai – visi šiuo metu atlieka savo vaidmenis transportuojant padalinius iki fronto linijos arba tiesiogiai į mūšio epicentrą. Vis dėlto, tiek JAV kariuomenė, tiek kitos pajėgos buvo sukūrusios ir daugiau karinės technikos „šedevrų“, kurie taip ir nepajudėjo link karo lauko. Tačiau argi pažvelgus į kai kuriuos iš jų nepaaiškėja kodėl?

„Puošnioji žąsis“. Kai vokiečių povandeniniai laivai grasino Aljanso laivybos juostoms Antrojo pasaulinio karo metu, JAV vyriausybė užsakė milžinišką skraidantį laivą, galintį saugiai per Atlanto vandenyną perkelti 750 karių arba du „Sherman“ tankus. Įmonė „Hughes Aircraft Co“ suprojektavo ir pristatė didžiausią pasaulyje skraidantį laivą „H-4 Hercules“. Šis 180 000 kilogramų oro begemotas žiniasklaidos pranešimuose buvo meiliai pravardžiuojamas „Puošniąja žąsimi“ (angl. „Spruce Goose“). Prototipas atliko tik vieną trumpą, istorinį skrydį virš Long Byčo uosto Kalifornijoje, praėjus dvejiems metams nuo karo pabaigos (1947 m.).

Wikimedia Commons nuotr./Prototipas atliko tik vieną trumpą, istorinį skrydį virš Long Byčo uosto Kalifornijoje  Wikimedia Commons nuotr
Wikimedia Commons nuotr./Prototipas atliko tik vieną trumpą, istorinį skrydį virš Long Byčo uosto Kalifornijoje 

Šaltojo karo NSO. Skraidančios lėkštės formos transporto priemonę sukūrė kanadiečių įmonė „Avro Aircraft Ltd“. Iš pradžių ji turėjo tapti Kanados viršgarsiniu, vertikalaus kilimo ir tūpimo naikintuvu-bombonešiu. Tačiau Šaltojo karo metu, vyriausybei atsisakius šios brangios programos, projektą perėmė JAV kariuomenė. Vadinamieji „Avrocar“ prototipai naudodami sukamuosius „turborotorius“ sugebėjo plūduriuoti ant oro pagalvės. Armija tikėjosi panaudoti transporto priemonę vietoje visureigių žvalgybos tikslams, o oro pajėgos norėjo vertikalaus kilimo ir tūpimo (VTOL) viršgarsinio lėktuvo. Projektas buvo atšauktas 1961 metais po to, kai tyrimai parodė, jog pakilus daugiau nei vieną metrą nuo žemės automobilis nebesugeba išspręsti stabilumo problemų.

JAV armijos oro pajėgų nuotr./„Avrocar“ prototipai naudodami sukamuosius „turborotorius“ sugebėjo plūduriuoti ant oro pagalvės
JAV armijos oro pajėgų nuotr./„Avrocar“ prototipai naudodami sukamuosius „turborotorius“ sugebėjo plūduriuoti ant oro pagalvės

Skraidanti platforma. Drąsūs pilotai stovi ant skraidančių platformų virš dviejų priešingomis pusėmis besisukančių propelerių. Šios mašinos tai – „HZ-1 Aerocycle“ eksperimentinės transporto priemonės, kurios turėjo padėti armijos kariams išžvalgyti priešo teritoriją daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu. Pilotas valdytų platformą tiesiog perkeldami savo svorį. „Aerocycle“ aplinkiniams paliko pakankamai didelį įspūdį pirmojo bandomojo skrydžio metu (1955 m.), kadangi šią priemonę sukūrusi įmonė „Lackner Helicopter Co“ gavo užsisakymą pagaminti dar 12 prototipų. Vis dėlto, koncepcijos buvo atsisakyta, nes ją valdyti paprastiems kareiviams pasirodė per daug sudėtinga.

JAV Armijos transporto muziejaus nuotr./„Aerocycle“ aplinkiniams paliko pakankamai didelį įspūdį
JAV Armijos transporto muziejaus nuotr./„Aerocycle“ aplinkiniams paliko pakankamai didelį įspūdį

Vaikščiojantis sunkvežimis. Šaltojo karo metu armija užsakė kibernetinę trijų metrų aukščio, ant keturių kojų vaikščiojančią mašiną, kuri galėtų perkelti sunkius krovinius nelygiame žemės paviršiuje ir turėtų pakankamai galios betoniniu grindiniu stumti 450 kilogramų svorį. Kita vertus, ji ryja net 190 litrų kuro per minutę. Žmogus operatorius stovi mašinos viduje ir abiejų rankų bei kojų pagalba valdo visas keturias mašinos galūnes. Pristatyta kompanijos „General Electric“, ši kibernetinė antropomorfinė mašina (CAM) armijos buvo išbandyta 1970 metais, tačiau galiausiai nuspręsta grįžti prie sraigtasparnių.

Wikimedia commons nuotr./Operatorius stovi mašinos viduje ir abiejų rankų bei kojų pagalba valdo visas keturias mašinos galūnes
Wikimedia commons nuotr./Operatorius stovi mašinos viduje ir abiejų rankų bei kojų pagalba valdo visas keturias mašinos galūnes

Keistosios amfibijos: Vietnamo karas nulėmė JAV kariuomenės susidomėjimą transporto priemonėmis, kurios galėtų lengvai manevruoti Pietryčių Azijos pelkėtomis vietovėmis ir upėmis. Taip Kariniame jūrų laivyne atsirado eksperimentinis „Riverine Utility Craft“. Ši „Chrysler“ sukurta transporto priemonė pelkėtoje aplinkoje galėjo judėti naudodama du Archimedo varžtus primenančius aliuminio rotorius. Armijos inžinieriams testuojant įrenginį paaiškėjo, kad šis neįprastas laivas gali pasiekti įspūdingą 15,7 mazgus siekiantį greitį vandenyje, o pelkėtose vietovėse net 25. Vis dėlto, ant tvirto grunto jo greitis buvo vos 3,6 mazgai. Galiausiai JAV kariškiai nusprendė pasilikti prie įprastų transporto priemonių.

JAV armijos nuotr/Amfibija gali pasiekti įspūdingą 15,7 mazgus siekiantį greitį vandenyje, o pelkėtose vietovėse net 25 Courtesy of U.S. Army
JAV armijos nuotr/Amfibija gali pasiekti įspūdingą 15,7 mazgus siekiantį greitį vandenyje, o pelkėtose vietovėse net 25 Courtesy of U.S. Army

Jūrų pelikanas: „Boeing Phantom Works“ pasiūlė sukurti didžiausią pasaulyje lėktuvą, kuris pakelia iki 1,3 milijono kilogramų krovinį, lygų 17 JAV M-1 tankų svoriui. „The Pelican Ultra Large Transport Aircraft“ lėktuvas galėtų nukeliauti net 18 500 kilometrų 240 mazgų greičiu be poreikio pasipildyti degalus. Jis sukurtas skristi žemiau negu šeši metrai virš vandens. Skrendant žemame lygyje, yra išnaudojamas vadinamasis žemės efektas, kuris nedideliame aukštyje prideda papildomos keliamosios galios. Šį aerodinaminį reiškinį Šaltojo karo metu plačiai taikydavo novatoriškieji Sovietų Sąjungos dizaineriai. Bet didelių orlaivių koncepcija taip ir nesudomino visuomenės iki „Boeing“ atsiradimo 2002 metais.

Courtesy of Boeing  nuotr./Šis lėktuvas galėtų nukeliauti net 18 500 kilometrų 240 mazgų greičiu be poreikio pasipildyti degalus
Courtesy of Boeing nuotr./Šis lėktuvas galėtų nukeliauti net 18 500 kilometrų 240 mazgų greičiu be poreikio pasipildyti degalus

Pripučiami tankų protektoriai: amfibinė transporto priemonė su pripučiamais tankų protektoriais, suprojektuota keliauti tiek sausumoje, tiek jūros keliais. Nedidelio eksperimentinio „Captive Air Amphibious Transporter“ (CAAT) prototipo oro pripildyti protektoriai pritaikyti plūduriuoti vandenyje ir plaukti į krantą, taip pat judėti paplūdimiu ir perlipti per nedideles kliūtis. Ši transporto priemonė yra vieno iš JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūros (DARPA) programos kūrinių. DARPA numato pasinaudoti šių projektų vykdymo metu sukaupta patirtimi ir padėti kurti ateities transporto priemones, kurios galėtų dirbti prireikus humanitarinės pagalbos ar įvairių nelaimių atveju.

DRPA nuotr./Tanko oro pripildyti protektoriai pritaikyti plūduriuoti vandenyje ir plaukti į krantą, taip pat judėti paplūdimiu ir perlipti per nedideles kliūtis
DRPA nuotr./Tanko oro pripildyti protektoriai pritaikyti plūduriuoti vandenyje ir plaukti į krantą, taip pat judėti paplūdimiu ir perlipti per nedideles kliūtis

Kai kurie iš šių prototipų pasirodė išties esą per daug ambicingi konstrukciniai sprendimai, kiti tuo metu savo idėjomis aplenkė laiką ar karo lauke atsirado tiesiog per vėlai. Kas žino? Galbūt kai kurie projektai vėl pasirodys ateities mūšiuose. Nes jau šiuo metu, JAV kariškiai ruošiasi išbandyti keletą skraidančių automobilių prototipų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais