Iš pažiūros ši dervą primenanti medžiaga niekuo neypatinga, tačiau užtenka tik prisiartinti su didesnio stiprumo magnetu ir stebuklai prasideda...
Kodėl tai vyksta?
Skystį sudarančios geležies dalelės bando prisitaikyti prie magnetinio lauko. Kur jis yra stipriausias, medžiaga iškyla. Kadangi aliejus įtempia paviršių, šios dvi jėgos palaipsniui pasiekia pusiausvyrą, suformuodamos „spyglį“ primenantį darinį. Skysčio sistemoje bendras energijos kiekis vis mažėja ir baigiasi ties smaigalių galais. Taip medžiaga įgyja įdomią formą, kuri labai primena ežiuką. Šis efektas vadinamas normalaus lauko nestabilumu (angl. normal-field instability).
Svarbiausia, kad fluidą sudarančios geležies nanodalelės būtų per mažos (paprastai 10 nanometrų ar net mažesnio skersmens) magnetiškai sąveikauti tarpusavyje. Priešingu atveju skystis tiesiog suliptų į vieną gniužulą. Taip pat jų paviršius turi būti apsuptas aktyviąja medžiaga, pavyzdžiui, tetrametilamonio hidroksidu ar oleino rūgštimi. Tai padeda dalelėms tolygiai pasiskirstyti visame skysčio tūryje.
Be eksperimentavimo išgaunant akiai patrauklias formas, ši nepaprasta medžiaga yra naudojama ir daugelyje mokslo bei technologinių sričių, tokių kaip: medicina, optika, astronautika, elektronika ir kt.
Plačiau apie geležies fluido savybes pasakojama žemiau pateiktame vaizdo įraše: