Keisčiausios planetos visatoje

Kosmoso platybėse slypintys atradimai nenustoja stebinti. Kad ir kaip stengtumėmės suprasti mus supančią visatą, dėl neišmatuojamo jos dydžio ir tradiciniams fizikos dėsniams prieštaraujančių procesų, pakėlę akis į dangų visuomet rasime paslapčių, kurias dar reikia įminti. Tiesa, sparčios technologijų pramonės modernizacijos dėka mokslininkų ieškojimai įgijo naują pagreitį. Štai įdomiausios jų atrastos planetos iki šiol.
Kosmosas
Kosmosas / 123RF.com nuotr.

Deimantų planeta

55 Cancri E, dar žinoma kaip Jassen, nuo mūsų Saulės sistemos yra nutolusi vos per 40 šviesmečių. Skriejančios apie Koperniko žvaigždę planetos paviršius visiškai negyvenamas dėl vidutinės didžiausios 4417 °F (2400 °C) paviršiaus temperatūros. Motininėje žvaigždėje yra daug daugiau anglies nei mūsų Saulėje, todėl manoma, kad planetos masę daugiausia sudaro anglis.

Arizonos valstybinio universiteto ir Čikagos universiteto mokslininkų pateiktas naujas tyrimas parodė, kad anglies ištekliais turtingos egzoplanetos (planetos, esančios už mūsų Saulės sistemos ribų) gali būti sudarytos iš deimantų. Dėl didelio anglies kiekio bei atitinkamo slėgio yra manoma, kad 55 Cancri E paviršius padengtas šiais, Žemėje taip brangiai vertinamais, brangakmeniais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jassen planeta
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jassen planeta

Purpurinė planeta

Mokslininkų pavadintą Gliese 504 b galima rasti Mergelės žvaigždyne. 2013 metais atrasta dujinė planeta aplink savo žvaigždę skrieja beveik devynis kartus didesniu atstumu nei Jupiteris aplink Saulę.

Purpurinio atspalvio paviršiaus paslaptis labai paprasta - planeta vis dar švyti nuo susiformavimo karščio, taip spinduliuodama švelniai rausvą spalvą.

123RF.com nuotr./pink planet
123RF.com nuotr./pink planet

Vandens planeta

2009 metais atrasta Gj 1214b pretenduoja į vieno didžiulio baseino po atviru dangumi titulą. Planeta priskiriama superžemės kategorijai - ji didesnė už Žemę, bet gerokai mažesnė (masės ir spindulio atžvilgiu) už Saulės sistemos dujines milžines. Sausumos neturinčioje planetoje taip pat formuojasi žemę primenantys debesys.

„Scanpix“/AP nuotr./Glisie 1214b
„Scanpix“/AP nuotr./Glisie 1214b

Juodoji planeta

Transatlantinio egzoplanetų tyrimo metu atrasta TrES-2b yra viena tamsiausių planetų, kokias kada nors pavyko pamatyti. Panašaus dydžio kaip Jupiteris, ši anglies juodumo planeta šviesos atspindi mažiau nei juodi akriliniai dažai.

TrEs-2b taip pat dega, nes aplink savo žvaigždę skrieja vos trijų milijonų mylių atstumu. Neaišku, kas tiksliai lemia planetos tamsumą. Užtemusi planeta yra už 750 šviesmečių nuo mūsų, Drako žvaigždyne.

Planeta, kurioje lyja stiklu

Per 62 šviesmečius nutolusi HD 189773b dydžiu nežymiai pralenkia Žemę. Tiesa, gyvenimo sąlygomis ši planeta nei iš tolo neprilygsta mūsiškei.

Tamsią, gražią žydrą spalvą planetai suteikia keista atmosfera, kurią sudaro silikatų atomai ir dalelės. Vėjo greitis planetoje gali siekti net 5400 mylių per valandą - maždaug 2 kilometrus per sekundę.

Ši planeta siaubinga ir bauginanti tuo, kad kartu su nepakeliamai greitais vėjais joje tiesiogine to žodžio prasme lyja stiklu. Itin karšto stiklo lietus yra tik viena iš dujų milžinės ir jos Saulės artumo pasekmių.

ESO/M. Kornmesser/HD 189733b
ESO/M. Kornmesser/HD 189733b

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis