Žvaigždžių, kartu vadinamų HD 139139, keistą elgesį dar prieš pasibaigiant kurui ir nutraukiant stebėjimus užfiksavo kosminis teleskopas „Kepler“. Kepleris egzoplanetas medžiojo, ieškodamas reguliarių žvaigždžių pritemimų, vykstančių, kai tarp teleskopo ir žvaigždės savo orbita praskrieja planeta. Tokie praskriejimai vadinami tranzitais.
HD 139139 šviesos pritemimai atrodo visai kaip tranzitai, visi panašaus dydžio ir formos, bet kai Andrew Vanderburgo iš Teksaso universiteto Ostine su kolegomis duomenis panagrinėjo nuodugniau, paaiškėjo, kad jų laikai visiškai atsitiktiniai – tyrėjai paskaičiavo, kad tas pats besisukantis objektas galėjo sukelti ne daugiau nei keturis pritemimus.
„Stebime žvaigždes tokiu tikslumu jau apie dešimt metų, bet tai pirmas kartas, kai aptikome kažką, kas atrodo kaip tranzituojanti planeta, tačiau be akivaizdaus periodiškumo“, – sako Hugh Osbornas iš Marselio Astrofizikos laboratorijos Prancūzijoje. „Vyksta kai kas keisto.“
Stebime žvaigždes tokiu tikslumu jau apie dešimt metų, bet tai pirmas kartas, kai aptikome kai ką, kas atrodo kaip tranzituojanti planeta, tačiau be akivaizdaus periodiškumo, – sako Hugh Osbornas.
Jei tranzitus sukelia planetos, tyrėjų skaičiavimu, jų turėtų būti gausybė, daug daugiau nei bet kurioje kitoje stebėtoje planetų sistemoje. „Galėčiau sudėlioti planetų sistemą, kuri pritemimus paaiškintų, bet iš tiesų ji būtų tiesų pritempta, – sako Vanderburgas. – Tokia sistema tiesiog neatrodytų teisingai.“ Kaip neatrodo ir jokie kiti paaiškinimai, kuriuos bandė sugalvoti komanda.
Vienas potencialus paaiškinimas galėtų būti suirusi planeta ar diskas iš asteroidų, išpučiančių dulkes, kai skrieja priešais žvaigždę, ir taip užblokuojančių dalį šviesos ir paskui išsisklaidančių. Bet yrančios planetos sukuriami pritemimai vis viena sukeltų nors ir skirtingo stiprumo, bet vis viena reguliarius pritemimus, o asteroidai turėtų skleisti vienodo dydžio ir tankio dulkių debesis, kas menkai tikėtina.
Dėmės ir vidiniai žvaigždės šviesumo kitimai irgi netinka, nes jie turėtų rastis ir dingti per kelias valandas. Mūsų stebimos Saulės dėmės išsilaiko dienas ir mėnesius, tad, tai turėtų būti naujas dėmių tipas.
Atmetus visus šiuos paprastus paaiškinimus, kyla pagunda daryti prielaidą, kad šviesos kitimus galėtų sukelti apie žvaigždę statoma didžiulė ateivių struktūra. Negalime tokios galimybės visiškai atmesti, bet ir Osbornas ir Vanderburgas laiko ją labai neįtikima.
„Astronomijoje pilna istorijų, kai ko nors nesuprantame, manome, kad tai ateivių darbas, o paskui išsiaiškiname, kad tai kažkas kito, – sako Vanderburgas. – Tikimybė, kad taip nutiks ir šį kartą, tikrai didelė.“
Leah Crane
www.newscientist.com
