Nematytas padaras aptiktas tarptautinės ekspedicijos metu Marianų įduboje (jos didžiausias gylis − 11 033 m). Manoma, kad tai galėjo būti gleiviažuvinė (lot. Liparidae, angl. Snailfish) – skorpenžuvių šeimos atstovė, kuri išsiskiria savo didele galva ir mažomis akimis. Visas jos kūnas savo dydžiu šiek tiek lenkia žmogaus delno ilgį.
Be keisto radinio rekordiniame gylyje tyrėjai taip pat nufilmavo ir labai retus vėžiagyvius (šoniplaukas, krevetes).
„Nors priminė gleiviažuvinę, tačiau ši giliavandenė būtybė nebuvo panaši į nieką, ką iki šiol esu matęs, – sakė Aberdyno universiteto mokslininkas Alanas Jamiesonas, – jos kūnas atrodo neįtikėtinai trapus, pelekai plazdena tarsi sparnai, o galva priminė animacinį šunį“.
Mokslininkai iš Aberdyno ir Havajų universitetų padarą užfiksavo po daugiau nei 105 valandas trukusio povandeninės gyvūnijos filmavimo Marianų įduboje. To daryti nebūtų įmanoma be specialiai sukurto „Hadal Lander“ įrenginio su aukštos raiškos vaizdo kamera. Dėl jo mokslininkai galėjo atlikti 92 nėrimus visame įdubos gylio intervale (nuo 5000 iki 10 545 metrų po vandeniu).
Be keisto radinio rekordiniame gylyje tyrėjai taip pat nufilmavo ir labai retus vėžiagyvius (šoniplaukas, krevetes). Jie pasižymi kūno masyvumu – didžiausiųjų ilgis gali siekti apie 30 cm. Iki šiol tokie vėžiagyviai buvo aptikti tik Naujojoje Zelandijoje (2012 m).
Mokslininkai tikisi, kad „Hadal“ tyrimai duos naujų žinių apie sudėtingas vandenynų ekosistemas įvairiuose gyliuose. Ankstesnių „kelionių“ į Marianų lovį metu ekstremaliose gelmėse komanda taip pat užfiksavo tris naujas žuvų rūšis.
„Mes ypač didžiuojamės „Hadal Lander“ nėrimo aparatu, kuris buvo suprojektuotas Škotijos Aberdynšyro regione“, – pakomentavo daktaras Jamiesonas.