Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Keletą mėnesių trunkantis žybsnis: kas nutinka priartėjus prie juodosios skylės

Kartais žvaigždės priartėja pernelyg arti supermasyvių juodųjų skylių galaktikų centruose.
Menininko vizualizuota juodoji skylė
Menininko vizualizuota juodoji skylė / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Tada jos suyra į gabalus, o dalis žvaigždę sudariusios medžiagos įkrenta į juodąją skylę, sukeldama keletą mėnesių trunkantį žybsnį. Šis procesas vadinamas potvyniniu žvaigždės suardymu.

Dabar pirmą kartą užfiksuota, kaip tokio žybsnio skleidžiama spinduliuotė atsispindi nuo aplink juodąją skylę esančių dulkių.

„Atsispindi“ nėra visiškai tikslus žodis – dulkės sugeria rentgeno ir ultravioletinius spindulius ir spinduliuoja infraraudonuosius, tačiau dulkių spinduliuotė leidžia nustatyti ir žybsnio savybes.

Atspindžių stebėjimai parodė, kad žybsnis išgarina dulkes arti juodosios skylės, bet toliau nei dešimtadalio parseko atstumu jos išlieka ir iš dulkių spinduliuotės galima nustatyti ir viso žybsnio spinduliuotės intensyvumą.

Ateityje infraraudonųjų spindulių ruožo stebėjimai galės papildyti mūsų supratimą apie analogiškus įvykius.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai