Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kelias į tvarumą el. parašu grįstas

Miškų naikinimas, aplinkos ir oro tarša – vienos didžiausių ekologinių problemų, kasdien slegiančių mūsų planetą. Palengvinti jai naštą gali ir turėtų kiekvienas, o kartais reikšmingą pokytį lemia visai paprasti sprendimai. Vienas jų – elektroninis parašas.
Miškas
Miškas / 123RF.com nuotr.

Teršėjų viršūnėje – popieriaus pramonė

Nuo 2011 iki 2015-ųjų kasmet pasaulyje buvo iškertama apie 20 mln. hektarų miškų. Vėliau situacija dar pablogėjo: skaičiuojama, kad dabar per metus plynėmis virsta vidutiniškai 28 mln. hektarų miškų. Tai lygu maždaug vienai futbolo aikštei per sekundę.

Pasaulio gamtos fondo („World Wildlife Fund“, WWF) duomenimis, per 40 proc. medienos sunaudoja popieriaus pramonė – pradedant spausdinimo popieriumi, laikraščiais, baigiant kartoninėmis pakuotėmis ir vienkartinėmis nosinėmis. Skaičiuojama, kad Vakarų Europoje kiekvienas gyventojas vidutiniškai per metus sunaudoja 147 kg popieriaus.

Popieriaus gamybai reikia ne tik medienos, bet ir itin didelio kiekio vandens: priklausomai nuo naudojamų technologijų, vienam A4 formato popieriaus lapui pagaminti jo sunaudojama nuo 10 iki 20 litrų.

Visi šie procesai – nuo medžių kirtimo iki popieriaus gamybos, pakavimo, logistikos – reikalauja ir didžiulių energetinių išteklių: kuro, elektros energijos. Tai verčia susimąstyti, ar ne per daug popieriaus sunaudojame?

„Bent dalies popieriaus gali nesunkiai atsisakyti kone visi žmonės ir verslai. Tai – įvairios sutartys ir dokumentai, kuriems vieta ne lentynose ir saugyklose popieriniu formatu, o vietiniuose ar debesijos serveriuose, skaitmenizuotiems. Nėra tokio dokumento, kurio nebūtų galima pasirašyti kvalifikuotu el. parašu, kurio juridinė galia prilygsta parašui ranka“, – pabrėžia Kristina Gabrilavičiūtė, elektroninių pasirašymo sprendimų teikėjo „Dokobit“ pardavimų ir verslo plėtros vadovė.

Kaip el. parašas tausoja išteklius?

Prie el. parašo tvarumo prisideda ne tik tai, kad pasirašomiems dokumentams nenaudojamas popierius, bet ir nulinė transporto tarša.

„Norint gauti parašą ant popierinio dokumento gali tekti keliauti ne tik į kitą miestą, bet net į kitą šalį, naudotis kurjerių ar pašto paslaugomis. Kad ir kokį būdą pasirinksite, teks naudotis transportu, kuris yra pagrindinis oro taršos kaltininkas – transportui priskiriama 60 proc. atmosferos emisijų, tokių kaip anglies monoksidas, sieros oksidai, angliavandeniliai ir azoto oksidai. Šie teršalai kenkia ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai“, – atkreipia dėmesį K. Gabrilavičiūtė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Kristina Gabrilavičiūtė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Kristina Gabrilavičiūtė

El. parašu dokumentus pasirašyti galima net būnant skirtingose pasaulio pusėse, svarbiausia turėti interneto ryšį ir jums išduotą kvalifikuoto el. parašo priemonę – Lietuvoje tam galima naudoti mobiliojo telefono SIM kortelę, asmens tapatybės kortelę, kriptografinę USB laikmeną ar „Smart-ID“ programėlę.

Taigi el. parašas leidžia atsisakyti popieriaus, taupyti elektrą, kurą, o visa tai mažina išteklių eikvojimą ir aplinkos taršą.

Vien elektroninių pasirašymo sprendimų teikėjas „Dokobit“ nuo 2014 metų savo klientams padėjo atsisakyti daugiau nei 46 mln. popieriaus lapų arba maždaug 230 tonų popieriaus.

„Nuo pat pradžių siekėme sumažinti „Dokobit“ ir mūsų klientų veiklos poveikį aplinkai ir kiek įmanoma padėti planetai. Nuo pavienių žmonių iki komandų, nuo popieriaus iki elektros energijos sąnaudų mažinimo – kiekvieną dieną stengiamės puoselėti aplinką visur, kur tik įmanoma. Mūsų tikslas ir siekis yra skatinti tvarumą ir aplinkosauginį sąmoningumą visuose organizacijų lygiuose“, – pabrėžia K.Gabrilavičiūtė.

Nauda ir gamtai, ir verslui

El. parašo privalumais jau spėjo įsitikinti ne viena bendrovė Lietuvoje. Tarp jų – „Rimi Lietuva“, modernius dokumentų valdymo įrankius pradėjusi diegti dar prieš pandemiją. Todėl jai prasidėjus, dirbti iš namų ir pasirašyti dokumentus el. parašu tiek įmonės viduje, tiek su tiekėjais bei verslo partneriais tapo itin patogu.

„Taip jau sutapo, kad karantinas dar labiau paskatino įsidiegti el. parašą, tad kartu su partneriais „Dokobit“, kurie labiausiai atitiko mūsų poreikius ir mūsų keliamus aukštus saugumo reikalavimus, sklandžiai įdiegėme kvalifikuoto el. pasirašymo funkcionalumą į „Rimi“ dokumentų valdymo sistemą visose Baltijos šalyse“, – patirtimi dalinasi „Rimi Lietuva“ teisės skyriaus vadovė ir dokumentų valdymo sistemos projekto vadovė Asta Rekštienė.

Pokytį greitai ir noriai priėmė tiek „Rimi Lietuva“ darbuotojai, tiek partneriai, supratę, kad tai išties patogu. Be to, el. pasirašymas prisidėjo prie bendrovės tvarumo siekių: popieriaus spausdinimas sumažėjo 63%, o nuo naujovės įdiegimo „Rimi Lietuva“ jau sutaupė daugiau nei 50 tūkst. lapų arba per 250 kg popieriaus.

Pasak „Dokobit“ pardavimų ir verslo plėtros vadovės, el. parašo nauda akivaizdi: „Tai ne tik padeda išsaugoti gamtos išteklius, prisideda prie kompanijų tvarumo strategijos, bet ir taupo laiką, finansus bei didina darbo efektyvumą. Verslams, kurie susiduria su galybe popierinių dokumentų, skirtumas yra itin reikšmingas ir iškart pastebimas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?