Kembridžo universiteto mokslininkai mano, kad rado atsakymą į šį klausimą. Jie nustatė, kad daugelis ekstremistų panašiai (ir blogai) atlieka sudėtingas intelektines užduotis. Jų išvados rodo, kad kognityviniai testai gali nuspėti žmones, kuriems gresia radikalėjimas. Tyrimas paskelbtas žurnale „Philosophical Transactions of the Royal Society B“.
Siekdami nustatyti galimas sąsajas tarp ekstremistų ir protinių galimybių, mokslininkai pasitelkė 334 žmones iš JAV ir paprašė atlikti įvairiausius pažinimo ir asmenybės testus. Ši sąsaja buvo nagrinėjama ir anksčiau, tačiau niekada taip išsamiai kaip šiuo atveju. Šiame tyrime buvo naudojamos 37 kognityvinės užduotys ir 22 asmenybės tyrimai.
Asmenybės apklausos leido suprasti kiekvieno dalyvio įsitikinimus ir bruožus, tokius kaip dogmatizmas (griežtai laikomasi požiūrio) ir konservatyvumas, o kognityvinės užduotys vertino jų protinius sugebėjimus.
Išanalizavę duomenis, mokslininkai rado įdomių sąsajų. Tie, kurie pritarė politiniams, religiniams, nacionalistiniams ir dogmatiniams įsitikinimams, turėjo labai panašius psichologinius portretus. Mokslininkų teigimu, pažintinių užduočių atlikimas gali būti tiesiogiai susijęs su ideologijomis.
Konkrečiai, tie, kurie turėjo daug konservatyvumo ir nacionalizmo, atrodė kur kas atsargesni savo požiūriu ir sumažino strateginį informacijos apdorojimą, todėl jiems blogiau sekėsi atlikti sudėtingesnes intelektines užduotis. Dogminiai dalyviai buvo impulsyvesni ir lėčiau kaupė įrodymus, greičiausiai paaiškindami, kodėl jie atsisakė nusileisti savo ideologijoms.
Šių grupių nariai, kurie radikaliai pritarė smurtui, prastai vykdė daugybę įvairių kognityvinių užduočių, pirmenybę teikdami impulsyvumui, o ne strategijai ir turėjo blogesnę darbinę atmintį.
Išvados rodo, kad žmonėms, turintiems panašią ideologiją, greičiausiai būdingi panašūs pažinimo ir asmenybės bruožai, ypač ekstremistams. Vis dar neaišku, ar šios išvados yra jų požiūrio rezultatas, ar tam tikri žmonės yra linkę į ekstremizmą, tačiau mokslininkai užsimena, kaip žemo lygio sprendimų priėmimo strategijos gali lemti kraštutines ideologijas.
Tokiu atveju ateityje gali būti įmanoma sukurti pažintinės veiklos profilius, siekiant numatyti asmenis, kurie gali tapti ekstremistais, o tai būtų labai naudinga teisėsaugos ir psichinės sveikatos komandoms. Žinoma, tam prireiktų kur kas platesnių tyrimų – toks profiliavimas gali greitai pavirsti distopiniu košmaru. Vietoj to, tokius tyrimus būtų galima panaudoti norint suprasti, kaip vyksta radikalėjimas, ir užkirsti tam kelią dar prieš smurtą, nukreipiant smurtaujančius asmenis pozityvesne linkme.
