Mokslininkų komanda, atliekanti tyrimus naujuoju TESS (Trasiting Exoplanet Survey Satellite) kosminiu teleskopu, paskaičiavo, kad per artimiausius dvejus metus jiems pavyks pastebėti ir aprašyti apie 10 tūkst. egzoplanetų. Ir net 3500 šių planetų turėtų būti mažesnės už Neptūną, mat tokio dydžio planetų paieškos ir yra pagrindinė TESS misija. Jei teleskopas nesuges ar nesusidurs su kitomis kosminėmis kliūtimis, šis katalogas tik didės.
Šios prognozės turėtų padėti mokslininkams geriau suplanuoti savo darbus teleskopu. Be to, šie paskaičiavimai padės įtikinti NASA vadovybę, pratęsti TESS misiją ilgesniam nei buvo numatytas periodui, t. y. daugiau nei dviem metams.
„Nėra jokios priežasties, kad erdvėlaivio misija turėtų pasibaigti po dvejų metų, išskyrus, žinoma, atvejį, jei reikėtų skirti papildomų lėšų“, – sako Kalifornijos technologijų instituto mokslininkė Jessie Christiansen, taip pat tyrinėjanti tolimas planetas NASA Egzoplanetų mokslo institute.
Mokslininkai ruošę šiuos įverčius, taip pat sumodeliavo tris galimus scenarijus, kaip galima būtų pratęsti TESS teleskopo misiją ilgesniam nei dviejų metų laikotarpiui bei paskaičiavo kuris jų būtų efektyviausias, esant skirtingoms aplinkybėms.
Naujosios prognozės parengtos, remiantis Europos kosmoso agentūros „Gaia“ kosminiu teleskopo pagalba sudarytu milžinišku Paukščių tako galaktikos žemėlapiu, kuriame užfiksuota daugiau kaip 1,7 mlrd. žvaigždžių padėtis.
TESS misiją įgyvendinantiems astronomams šis žemėlapis labai padės, nes jame nurodyti atstumai iki kiekvienos iš atrastų žvaigždžių. Sudėję šiuos duomenis su stebimu šių žvaigždžių šviesumu, mokslininkai gali gan tiksliai pasakyti, kokio dydžio yra kiekvienas dangaus šviesulys. Pasak, J.Christiansen, tai labai vertinga informacija, ypač ieškant egzoplanetų, skriejančių aplink mažesnes žvaigždes.
Pagrindinis tikslas, iškeltas TESS teleskopo misiją prižiūrintiems astronomams – išmatuoti 50 mažesnių už Neptūną egzoplanetų masę. Todėl, nors 10 tūkst. planetų skamba įspūdingai, daug svarbesnė yra prognozė apie 3500 už Neptūną mažesnių planetų atradimą. Kuo daugiau tokių planetų pavyks surasti ir ištirti, tuo geriau mokslininkai ateityje supras, kaip formuojasi nedidelės uolinės planetos, panašios į Žemę ar Marsą.
Vertinant būsimus TESS teleskopo rezultatus mokslininkai pirmą kartą panaudojo duomenis apie tai, kaip aplink kitas žvaigždes yra išsidėsčiusios planetų orbitos. Kitaip tariant, kiek jų yra išsidėsčiusios horizontalų diską sudarančioje plokštumoje, o kiek planetų orbitų aplink savo saulę skrieja nukrypusios nuo šio disko.
Mat egzoplanetos yra atrandamos, kai skriedamos jos uždengia žvaigždės diską ir dėl to teleskopu užfiksuojamas jos šviesumo sumažėjimas. Todėl, jei kai kurių planetų orbitos yra pasvirusios tam tikru kampu, jos niekada nepraskrieja tarp teleskopo ir žvaigždės disko.
Tad įvertinus šį faktą, kad dalies egzoplanetų, skriejančių aplink stebimas žvaigždes mokslininkai negalės pamatyti, 10 tūkst. planetų prognozė skamba įspūdingai. Pirmuosius stebėjimų duomenis teleskopas atsiuntė į Žemę jau rugpjūčio 8 dieną. Nors astronomai dar užtruks, kol persijos šią informaciją, J.Christiansen spėja, kad jau po kelių dienų ar savaičių pasirodys žinios apie pirmąsias TESS teleskopu „sumedžiotas“ egzoplanetas.
