Mokslininkai laboratorijoje sėkmingai sukūrė raganosio embrioną ir tikisi, kad jų pasiekimas suteiks galimybę bent jau pabandyti išgelbėti rūšį. Tyrėjų grupė, panaudodama naujovišką kiaušialąsčių išėmimo įrangą, surinko pietinių baltųjų raganosių patelių kiaušialąsčių ir apvaisino jas nebegyvų šiaurinių baltųjų raganosių spermatozoidais, taip gaudami embrionus su tokiu DNR instrukcijų rinkiniu, kuris leistų rūšiai išlikti.
Be abejo, procedūra yra labai rizikinga: mokslininkai savo metodus pirmiausiai turės išbandyti su „surogatinėmis motinomis“ – pietinėmis baltosiomis raganosėmis, tačiau ši procedūra yra labai sudėtinga: pateles reikės užmigdyti dviem valandoms. Be to, šiaurinių baltųjų raganosių spermos ištekliai yra riboti – mokslininkai turi tik keturių jau nebegyvų patinų paliktų mėginių. Taigi, klysti negalima.
Jeigu baigsis spermos ištekliai, jeigu tokiu būdu gimę raganosiukai nesulauks brandos, tuomet su visa rūšimi iš tiesų gali tekti atsisveikinti be vilčių ją atgaivinti. Bet net jei ir šie raganosiai išgyventų, koją pakišti gali ribota jų genetinė įvairovė, dėl kurios klestinti gyvūnų populiacija gali atsirasti tik po labai ilgo laiko (jei apskritai kada nors atsiras).
Tačiau mokslininkai rankų nenuleidžia. Jie tikisi, kad pagaminti daugiau spermos ir kiaušialąsčių padės kamieninių ląstelių technologijos – tam gali būti panaudotos 12 šiaurinių baltųjų raganosių odos ląstelės. Tai leistų padidinti ne tik spermos bei kiaušialąsčių išteklius, bet ir genetinę įvairovę.
Be to, specialistai viliasi, kad laukinės gamtos praturtinimas mažais raganosiukais ilgai netruks: pirmojo šiaurinio baltojo raganosio mažylio tikimasi susilaukti per trejus metus – įvertinant ir tai, kad šių gyvūnų nėštumas užtrunka 16 mėnesių. Jeigu mokslininkams iš tiesų pavyks, jie ne tik išgelbės pasmerktą rūšį, bet ir suteiks vilties daugybei kitų rūšių, grėsmingai priartėjusių prie išnykimo ribos.
