Pasaulio išteklių instituto duomenys rodo, kad šios šalys kasmet sunaudoja 80 proc. savo vandens atsargų.
WRI „Aqueduct“ vandens rizikos žemėlapyje atskleidžiama, kad vandens poreikis visame pasaulyje didėja ir nuo 1960 m. išaugo daugiau nei dvigubai.
Europoje ir JAV vandens poreikis sumažėjo, tačiau Afrikoje jis sparčiai auga. Prognozuojama, kad iki 2050 m. vandens poreikis visame pasaulyje padidės 20-25 proc.
Tarp 25 šalių, kuriose vandens trūksta labiausiai, yra Saudo Arabija, Čilė, San Marinas, Belgija ir Graikija.
Penkios šalys, kuriose vandens trūksta labiausiai, yra Bahreinas, Kipras, Kuveitas, Libanas ir Omanas.
Remiantis „Aqueduct“ atlikta analize, visame pasaulyje apie 4 mlrd. žmonių, arba pusė pasaulio gyventojų, bent vieną mėnesį per metus patiria itin didelį vandens trūkumą. Iki 2050 m. šis skaičius gali siekti 60 proc.
„Toks vandens trūkumas kelia pavojų žmonių gyvenimui, darbo vietoms, maisto ir energijos saugumui. Vanduo yra labai svarbus auginant javus ir gyvulius, gaminant elektrą, palaikant žmonių sveikatą, kuriant teisingą visuomenę ir siekiant pasaulio klimato tikslų. Jei nebus geresnio vandens valdymo, gyventojų skaičiaus augimas, ekonomikos plėtra ir klimato kaita gali dar labiau padidinti vandens trūkumą“, – teigia ataskaitos autoriai.
„Aqueduct“ duomenimis, Lietuva užima prasčiausią vietą tarp Baltijos šalių – 66, ir patenka tarp šalių, kurios sunaudoja 20-40 proc. savo vandens atsargų.
