Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ketvirtadienį į kosmosą kyla Europos kosmoso agentūros palydovas „Sentinel 1A“

Europos Komisija nekantriai laukia „Sentinel 1A“ – pirmojo programos „Copernicus“ palydovo – paleidimo iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, kuris pakils ketvirtadienio vakarą.
Europos kosmoso agentūros palydovai
Europos kosmoso agentūros palydovai / Scanpix. nuotr.

Pagal „Copernicus“, ES Žemės stebėsenos programą, bus užtikrinta nuolatinė Žemės posistemių, atmosferos, vandenynų ir žemynų paviršių stebėsena ir bus teikiama patikima, patvirtinta ir užtikrinta informacija, kuria paremtos įvairios aplinkos ir saugumo sričių prietaikos ir sprendimai. Šis paleidimas yra itin svarbus programos „Copernicus“ etapas. Žemės stebėjimo duomenis nedelsiant bus galima naudoti operatyvinėms paslaugoms teikti.

„Sentinel-1A“ vaizdus gauna keturiais būdais. Šių vaizdų skiriamoji geba (iki 10 m) ir aprėptis (iki 250 km) skirtinga, ją naudojant vykdoma patikima ir pakartotinė didelių plotų stebėsena. 

Remiantis pagal „Copernicus“ teikiamais Žemės stebėsenos duomenimis, bus lengviau vykdyti pagrindines aplinkos ir saugumo stebėsenos užduotis. Naudojantis iš šio palydovo gautais duomenimis bus padaryta didelė pažanga gerinant laivybos saugumą, klimato kaitos stebėseną ir teikiant pagalbą ekstremaliosios situacijos arba krizių atvejais.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajanis sakė: „Kosmosas yra vienas iš Sąjungos prioritetų; abiems Europos pavyzdinėms kosmoso srities programoms – „Copernicus“ ir „Galileo“ – skirtas kitų septynerių metų biudžetas yra patvirtintas. Į kosmoso technologijas bus investuota beveik 12 mlrd. eurų. Svarbiausias mano tikslas – užtikrinti, kad šios investicijos padidintų naudą, kurią Europos piliečiai gaus iš mūsų kosmoso programų.

„Sentinel-1“ yra pirmoji iš šešių misijų, vykdomų įgyvendinant iniciatyvą „Copernicus“. Misiją „Sentinel-1“ sudaro dviejų poliarinės orbitos palydovų „Sentinel-1A“ ir „Sentinel-1B“ sistema. Šie palydovai dalijasi ta pačia orbitos plokštuma, veikia ištisą parą ir perduoda sintezuotosios apertūros radaro (SAR) vaizdus.

„Sentinel-1A“ vaizdus gauna keturiais būdais. Šių vaizdų skiriamoji geba (iki 10 m) ir aprėptis (iki 250 km) skirtinga, ją naudojant vykdoma patikima ir pakartotinė didelių plotų stebėsena. Palydovo veikimo režimas iš anksto užprogramuotas taip, kad būtų galima gauti bendrus didelės skiriamosios gebos sausumos, pakrančių zonų ir laivybos maršrutų vaizdus, apimančius pasaulinį vandenyną. Taip užtikrinamas patikimumas, kurio reikia operatyvinėms paslaugoms teikti, ir pastovus ilgalaikių duomenų archyvas, skirtas ilgalaike seka pagrįstoms prietaikoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos