Atakuoja žiniasklaidą, bankus, valstybines institucijas
Kali išmoko naudotis technologijomis žaisdamas su senelio telefonu. Dabar paauglys iš Šveicarijos bando paralyžiuoti Rusijos vyriausybės ir Baltarusijos geležinkelių skaitmeninę veiklą.
Kali, kaip ir daugelis kitų „The Guardian“ kalbintų asmenų, atsisakė atskleisti savo tikrąjį vardą ir pavardę, nes kai kurie jų veiksmai yra neteisėti ir baiminamasi Rusijos atsakomųjų veiksmų.
Maždaug 300 000 žmonių užsiregistravo pokalbių programėlės „Telegram“ grupėje, pavadintoje „Ukrainos IT armija“. Grupės dalyviams skiriamos užduotys, skirtos kovoti su Vladimiru Putinu.
Pasak pasaulinį interneto ryšį stebinčios bendrovės „NetBlocks“, besiplečiančiai programišių armijai pavyko sutrikdyti Rusijos interneto paslaugų teikimą. Bendrovės teigimu, nuo invazijos pradžios Kremliaus ir Dūmos – Rusijos žemųjų parlamento rūmų – interneto svetainių prieinamumas buvo „nepastovus“. Taip pat buvo atakuojamos valstybinės žiniasklaidos paslaugų, kelių bankų ir energetikos milžinės „Gazprom“ svetainės.
„NetBlocks“ direktorius Alpas Tokeris pridūrė, kad Rusija bandė sušvelninti atakas ir atgrasyti įsilaužėlius filtruodama prieigą prie tam tikrų interneto svetainių.
Į šią „Telegram“ grupę, turinčią ukrainietišką ir anglišką versijas, nukreipė Ukrainos vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas. 31 metų M.Fiodorovas, naudodamasis savo populiarumu „Twitter“ platformoje, prašė didžiausių pasaulio technologijų įmonių vadovų nutraukti ryšius su Rusija. Vasario 26 d. jis paskelbė nuorodą į „Telegram“ grupę, kurią įsteigė jo departamentas. „Mums reikia skaitmeninių talentų, bus užduočių visiems“, – rašė jis.
Karolina, dvidešimtmetė mergina iš Niujorko, „The Guardian“ sakė, kad ją įsitraukti taip pat paskatino žinutė tviteryje. Ji matė, koks destruktyvus buvo dezinformacijos skleidimas Donaldo Trumpo prezidentinės kampanijos metu: „2016 m. rinkimai atvėrė akis, koks apgailėtinas šių dalykų poveikis ir kaip tai iš tiesų veikia kai kuriuos mūsų santykius realiame pasaulyje.“
Buvo tik viena problema: ji nežinojo, kas yra „Telegram“. Priešingai nei Kali, buvusi ikimokyklinio ugdymo mokytoja nėra didelė programišė. Pirmasis prašymas iš grupės administratorių buvo bombarduoti Rusijos valstybines interneto svetaines DDoS tipo atakomis, kurių metu interneto svetainių serverius užplūsta milžiniškas srautas ir jos tampa nepasiekiamos. Taip nuo invazijos pradžios buvo išjungta daug Rusijos valstybinių interneto svetainių.
Tačiau Karolina suprato, kad informacijos sraute viskas pasimeta. Pavyzdžiui, žinutės ukrainiečių kalba sukurtoje grupės versijoje mažiau nei per valandą gali surinkti šimtus komentarų. Todėl ji padėjo anglakalbei grupei rinkdama informaciją interneto svetainei apie tai, kaip paremti Ukrainą ir kovoti su Rusijos dezinformacijos kampanijomis.
Ji kasdien valandų valandas praleidžia dalydamasi informacija „Telegram“ pokalbiuose, kad padėtų daugybei abonentų. „Negaliu to paaiškinti, – sako ji. – Tai tiesiog kažkas tokio įgimto žmogiško, kas mane įkvepia. Pripažįstu, kad jokiu būdu nesu ypatinga, todėl viskas, ką galiu daryti, yra informacijos rinkimas ir bandymas išardyti vykstančias dezinformacijos kampanijas.“
Prabilo ir lietuvis
Enrique slapyvardžiu pasivadinęs trisdešimtmetis IT ekspertas iš Lietuvos teigė, kad prisijungti prie „Telegram“ grupės buvo „teisinga“, rašo „The Guardian“. „Užaugau su tėvais, pasakojančiais istorijas apie tai, kaip jie buvo ištremti į Sibirą, – sakė jis. – Mes bijome, kad būsime kiti.“
Jis beveik nepastebėjo Rusijos okupacijos Donbase 2014 m., tačiau, kai per Lietuvos televiziją naujienos apie karą Ukrainoje tapo vis aktualesnės, vyras nebegalėjo ilgiau ignoruoti situacijos. Jis mažiau dėmesio skiria Rusijos interneto sugriovimui, o daugiau – paprastų rusų kooperacijai, kad šie sukiltų prieš savo diktatorių.
„Tikiuosi, kad pasauliui pavyks padaryti tokį spaudimą Rusijos žmonėms, kad jie norės iš naujo įvertinti savo elgesį, supras, kad žmonės prašo jų pagalbos, pažiūrės, kas iš tikrųjų vyksta, ir galbūt taip sukils“, – sako jis.
Mes bijome, kad būsime kiti.
Enrique teigimu, jį įkvėpė Ukrainos žmonių drąsa bei komandinis darbas: „Niekada gyvenime nemačiau tiek daug žmonių, norinčių ką nors nuveikti, – sakė jis. – Paprašykite dalyvių ką nors sugadinti [sulaužyti] arba paleisti, ir jūs tai turėsite.“
Vis dėlto kai kurie kibernetinio saugumo ekspertai nerimauja. „Turint tokią savanorių armiją kyla tam tikra rizika“, – sakė Surėjaus universiteto kibernetinio saugumo profesorius Alanas Woodwardas. Jam nerimą kelia atskaitomybės trūkumas už tai, kas vadovauja mūšio planui ir visa apimančiai strategijai. „Geriausiu atveju jie tik trukdo“, – sakė jis. – Rusams tai gali kelti nepatogumų, tačiau iki šiol matytos atakos iš tikrųjų neturėjo lemiamo poveikio Rusijos koviniams pajėgumams.“
Ekspertas taip pat pastebėjo, kad 300 000 įsilaužėlių armijoje neišvengiamai bus ir blogų žmonių. „Šie savanoriai gali pradėti atakuoti taikinius, kurie iš tikrųjų nėra tai, ko nori Ukrainos vyriausybė“, – sako jis.
Be to, kyla pavojus, kad tokį atvirą kvietimą rusai gali lengvai panaudoti neigiamoms antraštėms.
Infiltracijos baimė taip pat kelia nerimą Maltos universiteto nacionalinio saugumo ir žvalgybos akademikei Agnes Venema. „Kiek jie bus naudingi, priklauso nuo to, kaip gerai juos patikrinsite, kaip gerai juos koordinuosite ir kokie bus jų įgūdžiai, – sako ji. – Putino jachtos pervadinimas yra mielas, bet ar įsilaužimas į Rusijos televizijos stotis, kad jos grotų Ukrainos himną, padeda ukrainiečiams siekti savo strateginių tikslų?“
Nepaisant nuogąstavimų, A.Venema mano, kad savanorių pajėgų sutelkimas yra nuostabus. „Nesu iš tų, kurie mėtosi superlatyvais, bet sakyčiau, kad toks pilietinio aktyvumo lygis neturi precedento“, – sako ji. Vis dėlto, pasak jos, tai gali greitai atsiliepti. Ji sako, kad kai tik hakeriai pradeda vykdyti Ukrainos kariuomenės įsakymus, jie praranda civilių statusą ir gali būti laikomi kovotojais. „Tai reiškia, kad šie žmonės yra teisėti kariniai taikiniai“, – „The Guardian“ sakė ji.
