„Kibernetinės atakos prieš NVSC atvejis, deja, yra pavyzdys, kaip nederėtų elgtis. Ir anokia paguoda, bet kenkėjiškų laiškų daugėja visame pasaulyje, internetinių išpuolių sulaukia ir kitų šalių sveikatos bei panašios valstybinės institucijos. Dažniausia to priežastis – darbuotojų aplaidumas“, – teigia „NordVPN“ kibernetinio saugumo ekspertas Marijus Briedis.
Kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad vadinamieji „zip“ tipo prisegtukai programišių yra itin mėgstami dėl jų patogumo masiškai platinant virusus. Mažiau akylūs vartotojai iš įpratimo parsisiunčia ir atidaro šio tipo failus net nepatikrinę, kas yra siuntėjas. Pasak jo, itin svarbu, kad vartotojai sulaukę el. laiško su bet kokiu prisegtuku, o ypač „zip“, patikrintų siuntėjo adresą – ar jis tikrai oficialus, o gal tik panašus į tokį.
„Peržvelkite, ar laiško turinys nuoseklus, rišlus, gramatiškai taisyklingas. Taip pat apsvarstykite, ar tikėjotės šį laišką gauti. Jei bent į vieną iš šių punktų atsakėte neigiamai, jokiais būdais neatidarinėkite failo. Elkitės ypač atsargiai, jei laiške nurodytas pin kodas, skirtas atidaryti „zip“ failui,“ – teigia Marijus Briedis.
Ekspertas pabrėžia, kad tokių programišių laiškų gali sulaukti visi – tiek valstybinės institucijos, tiek privačios įmonės, tiek pavieniai asmenys. Pasak M.Briedžio, pandemijos metu gyventojai sulaukė net 400 proc. daugiau kenkėjiškų elektroninių laiškų nei įprastai. Todėl budrūs išlikti privalome visi, kadangi panašių laiškų galime sulaukti ir dažniau.
