Jei kitur Visatoje gyvybė remiasi panašiais biocheminiais procesais, jai irgi reikia vandens, todėl logiška ieškoti gyvybės uolinėse planetose (ar palydovuose), kurių žvaigždės joms suteikia panašiai energijos, kiek Saulė Žemei. Griežčiau aprašius šią sąlygą, apibrėžiama gyvybinė zona aplink bet kokią žvaigždę.
Žemė yra Saulės gyvybinės zonos viduryje, o Venera ir Marsas – pačiuose pakraščiuose, pagal kai kuriuos apibrėžimus net ir už jos ribų. Saulės sistemoje sutalpinti dvi gyvybei tinkamas planetas būtų neįmanoma – bet kur gyvybinėje zonoje įdėjus dar vieną planetą, po palyginus neilgo laiko tarpo ji išlėktų iš savo orbitos, daugiausiai dėl Jupiterio gravitacinio poveikio.
Taip yra ne tik gyvybinėje zonoje; Saulės sistemoje, tarp žvaigždės ir Neptūno, nėra vietos stabiliai įterpti daugiau planetų. O kaip kitose sistemose? Kokios įmanomos konfigūracijos ir kiek daugiausiai planetų galima sutalpinti vienos žvaigždės gyvybinėje zonoje?
Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma tyrime, kurio rezultatai paskelbti praėjusią savaitę. Tyrėjai apskaičiavo skirtingos masės žvaigždžių gyvybinės zonos spindulius bei įvertino, kiek ten tilptų planetų, priklausomai nuo masyvių planetų egzistavimo kitose sistemos vietose. Prie didesnių žvaigždžių gyvybinė zona yra toliau ir platesnė; nors didesniu atstumu nuo žvaigždės ir atstumai tarp stabilių planetų orbitų turi būti didesni, visgi ten telpa daugiau planetų, nei mažų žvaigždžių gyvybinėse zonose.
Esant palankioms sąlygoms, į vieną sistemą galima sutalpinti net septynias gyvybei tinkamas planetas, o šešias galima sutalpinti prie daugumos žvaigždžių, masyvesnių nei 0,7 Saulės masės. Kaip vieną galimą pavyzdį tyrėjai pateikė palyginus netolimą žvaigždę Charą, esančią Skalikų žvaigždyne.
Ji panaši į Saulę ir, nors planetų prie jos neaptikta, tyrėjai apskaičiavo, kad pagal turimus duomenis ten tikrai nėra Jupiterio masės planetos, taigi jei yra uolinių planetų, jų gyvybinėje zonoje tilpti gali daug. Ateityje tyrėjai ketina skirti daugiau dėmesio ir stebėjimų laiko šiai žvaigždei, kad išsiaiškintų galimą jos planetų sistemos konfigūraciją.
Nerecenzuoti tyrimo rezultatai patalpinti svetainėje „arXiv“.
