Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijanti tarptautinė asociacija „WEEE Forum“ suskaičiavo, kad vien pernai pasaulyje turėjo susidaryti 5,3 mlrd. vienetų nebereikalingų telefonų, tačiau jų perdirbama tik penktadalis.
„Viename išmaniajame telefone galima rasti 40 cheminės periodinės lentelės elementų, pavyzdžiui, aukso, sidabro, vario, aliuminio, ličio ar kobalto. O surinkus auksą iš 88 senų telefonų, būtų galima net pagaminti sužadėtuvių žiedą. Todėl labai svarbu, kad nebereikalingi telefonai patektų pas teisėtus atliekų tvarkytojus, kurie pasirūpina, jog iš prietaisų būtų atgauta kuo daugiau vertingų medžiagų ir tokiu būdu taupomi ištekliai, prisidedama prie taršos mažinimo“, – pasakoja Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Skatina pakartotinį naudojimą
Kitas svarbus momentas – telefono naudojimo trukmė. Pasak V.Masalienės, vartotojai telefonus vidutiniškai keičia kas porą metų, tačiau jei jie būtų naudojami ne pustrečių metų, o septynerius, būtų sutaupoma apie 100 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Žmonių noras turėti vis pažangesnį telefoną yra visiškai suprantamas, turint omenyje, kaip dažnai ir kokiais tikslais jį šiais laikais naudojame. Tačiau nebereikalingų telefonų jokiu būdu nepatariu kaupti kur nors stalčiuje, nes „gal kada prireiks“. Siekiant gyventi kuo švaresnėje aplinkoje daug vertingiau atiduoti telefoną perdirbti arba pakartotiniam panaudojimui – parduoti ar padovanoti“, – teigė V.Masalienė.
Ji priminė, kad nebeveikiančius ar tiesiog niekam nebereikalingus telefonus galima nunešti į specialias smulkiai elektronikai ir baterijoms skirtas talpas prekybos centruose arba biuruose. Iš šių talpų elektronikos ir baterijų atliekos patenka pas teisėtus atliekų tvarkytojus, kurie atliekas perdirba, o ko perdirbti negalima – panaudoja energijai išgauti.
Išmesti ne vietoje kelia pavojų
Atitarnavusių telefonų jokiu būdu negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius, nes iš sugedusių ar mechaniškai pažeistų elektronikos ir baterijų atliekų į aplinką gali išsiskirti kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Baterijose yra nikelio, kobalto, ličio, kurie priskiriami prie labai degių medžiagų. Todėl įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti.
„Dėl šių priežasčių tinkamai atsisveikinti reikėtų ne tik su nebereikalingais išmaniaisiais telefonais, bet ir su visais kitais atitarnavusiais elektros ir elektroninės įrangos prietaisais, tarp jų ir stambia buitine technika – skalbimo mašinomis, indaplovėmis, šaldytuvais ir pan. Beje, nemokamą jos išvežimą galima užsisakyti iš bet kurios Lietuvos vietos. Gyventojams tai nekainuoja, nes finansuoti tokių atliekų išvežimą ir tvarkymą yra įpareigoti gamintojai ir importuotojai“, – pabrėžė V.Masalienė.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
