Tai yra labai įdomi tema. Apie pasaulį mus informuoja mūsų pojūčiai. Taip, skirtingus dalykus galime išmatuoti, tačiau kasdien aplinkoje orientuojamės naudodamiesi savais pojūčiais. Jei visų žmonių pojūčiai yra šiek tiek skirtingi, tai kokia yra ta realybė? Žalia, kokią matote jūs, nėra tokia pat žalia, kokią mato kiti. Ir garsai nėra tokie pat, nes jūsų ausys ir smegenys gali neįsiklausyti į tam tikrus dažnius. Lygiai tas pats pasakytina ir apie kitus žmogaaus pojūčius – realybė yra tik sutartinis vidurkis.
Naujo tyrimo dalyviai turėjo atlikti kelias užduotis. Visų pirma, jie ekrane turėjo parodyti apvalų taikinį. Vėliau jiems teko apibūdinti dviejų labai arti viena kitos esančių linijų padėtį. Galiausiai, tyrimo dalyviams buvo rodomos įvairios arkos ir jiems teko apibūdinti jų dydį. Įdomu tai, kad tyrimo dalyviai tų pačių arkų dydį apibūdino skirtingai, priklausomai nuo jų padėties.
Rezultatai nustebino mokslininkus – žmonės tuos pačius matomus objektus interpretuoja visiškai skirtingai. Ir tie skirtumai nėra lengvai prognozuojami. Pavyzdžiui, galima tikėtis, kad arčiau esantis objektas atrodys didesnis, tačiau dydžio interpretacija skiriasi ir nuo objekto padėties. Mokslininkai teigia, kad kiekvienas žmogus turi unikalų regos piršto antspaudą – skirtingi daiktai interpretuojami skirtingai, priklausomai nuo jų padėties regos lauke.
Tai nepriklauso ir nuo regėjimo stiprumo. Jei vienam žmogui atrodo, kad ant stalo stovinčio puodelio ąselė yra per maža jo rankai, o kitam atrodo, kad ji yra labai didelė, tai nereiškia, kad vienas mato prasčiau nei kitas. Tiesiog mes pasaulį matome kitaip ir tą informaciją galima patikslinti tik kitais pojūčiais – paėmus tą puodelį į rankas.
Mokslininkai prisimena ir dar vieną pavyzdį. 2004 metais „U.S. Open“ teniso turnyre Serena Williams pralaimėjo Jennifer Capriati. Vėliau paaiškėjo, kad teisėjai neteisingai interpretavo kamuoliuko padėtį linijų atžvilgiu. Mokslininkai mano, kad tai galėjo būti ne šiaip žiopla klaida, o tiesiog vieno teisėjo regos piršto antspaudo ypatybė.
