Pekino Rojaus šventyklos parko administracija nusprendė, kad parko viešuosiuose tualetuose reikalinga tualetinio popieriaus išdavimo įranga su veido atpažinimo technologijomis.
Dabar norint gauti kelis lapelius tarp vagių išpopuliarėjusio turto kiekvienas, parke prispirtas gamtinio reikalo, privalo pažiūrėti į kompiuterio kamerą, kad gautų ribotą tualetinio popieriaus porciją. Veido atpažinimo technologija užtikrina, kad tas pats asmuo negaus daugiau popieriaus, nei reikalinga higienai užtikrinti vieną kartą. O jeigu nutiks tokia nelaimė, kad popieriaus poreikiai viršys statistinius – teks tykiai pasėdėti dešimt minučių, kol aparatas popieriaus išduos dar kartą.
Rojaus šventykla ir ją supantis parkas yra populiari, turistų lankoma vieta. Joje lankosi ir vietiniai gyventojai, mat parke yra gausybė galimybių papramogauti, pabendrauti, atsipalaiduoti.
Parko lankytojai tvirtina, kad technologinėmis naujovėmis bandoma apsisaugoti nuo senolių, kurie, apsilankę viešajame tualete, visus krepšius ir kišenes prisikiša nemokamo tualetinio popieriaus, kad vėliau galėtų jį panaudoti namie.
„Dėl nemokamo tualetinio popieriaus čia ateidavo daugybė senolių. Tai žmonės, gimę penktame ir šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Anais laikais žmonės gyveno labai skurdžiai. Ir kažkaip ta skurdo baimė iki šiol išliko. Užsuka ir imigravę darbininkai“, – sakė parko lankytoja Wu Qingqi.
Parko lankytojai, kuriuos pakalbino CNN žurnalistai, sakė, kad nors tualetinio popieriaus gavimo procesas pasidarė labai nepatogus, tai buvo būtina blogybė.
„Manau, kad tai buvo būtina. Daugybė žmonių švaisto viešuosius išteklius“, – sakė Wu Qingqi.
„Tą jau prieš dešimtis metų reikėjo padaryti“, – sakė dažnai parke besilankantis pensininkas Zhang Shaomin.
Privatumo pažeidimas?
Vien mintis, kad norint gauti tualetinio popieriaus reikia „prisistatyti“ kompiuteriui, gali priminti utopinį George'o Orwello romaną 1984. Bet Kinijoje požiūris į viešuosius tualetus ir asmenines laisves yra kiek kitoks, nei vakarų kultūroje.
„Žmonės kai kuriuose regionuose mieliau eis į viešuosius tualetus, nei atlikinės reikalus namie“, sakė Wu Qingqi.
Daugelyje Kinijos viešųjų tualetų popierius nėra išduodamas – įprasta, kad jį turėtų atsinešti pats lankytojas. Tačiau dėl augančio vietos ir užsienio turistų kiekio Kinijoje vyksta permainos – tūkstančiai viešųjų tualetų modifikuojami taip, kad labiau atitiktų užsieniečių lūkesčius.
Ir nors dėl privatumo pažeidimų būtų galima diskutuoti, lyginant su tualetinio popieriaus vagystėmis tai atrodo tarsi menkesnė bėda.
„Nors tai ir susiję su asmens privatumo ribojimais, nieko nepadarysi. Žmonės čia ateidavo nemokamo tualetinio popieriaus. Jie ir taip praradę savo orumą. Nejaugi manote, kad tokie supras, kas apskritai yra tas asmens privatumas?“, – retoriškai klausė parko lankytoja Liu Mei.
