Jame nurodoma, kad mokslinė stotis bus sukurta kaip „eksperimentinių mokslinių tyrimų priemonių kompleksas, sukurtas Mėnulio paviršiuje ir (arba) orbitoje“, prieinamas ir kitoms suinteresuotoms šalims ir tarptautinėms partnerėms.
Pekino ambasadorius Maskvoje Zhang Hanhui kiek anksčiau sakė, kad Kinija ir Rusija tęsia aktyvų bendradarbiavimą kosmoso tyrimų srityje, ypač kalbant apie Mėnulio ir tolimojo kosmoso tyrimus.
Pasak ambasadoriaus, šiuo metu Kinijos nacionalinė kosmoso agentūra ir „Roskosmos“ dirba prie jungtinio Mėnulio ir tolimojo kosmoso tyrimų duomenų centro įkūrimo.
Diplomatas pridūrė, kad Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas kosmoso sektoriuje turi ilgą istoriją ir kad abiejų šalių vyriausybės šiam klausimui skiria daug dėmesio. Pastarųjų 30 metų bendradarbiavimas apima tokias sritis kaip nuotolinis Žemės stebėjimas, Mėnulio ir tolimojo kosmoso tyrimai, skrydžiams į kosmosą skirtos elektronikos gamyba ir kosminių šiukšlių stebėjimas.
„Tradicinės Rusijos ir Kinijos liaudies draugystės stiprinimo dvasia atskleisime naują bendradarbiavimo potencialą ir toliau skatinsime praktines priemones, kad sąveika kosmoso srityje taptų pavyzdine dvišalio bendradarbiavimo kryptimi aukštųjų technologijų srityje“, – pažymėjo Zhang Hanhui.
Rusija, Sovietų Sąjungos laikais pasiuntusi pirmąjį žmogų į kosmosą, dabar atsilieka nuo Vašingtojo ir Pekino pagal pažangą Mėnulio ir Marso tyrimuose.
„Roskosmos“ pranešime sakoma, kad susitarimo memorandumą pasirašė agentūros vadovas Dmitrijus Rogozinas ir Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos vadovas Zhang Kejianas.
Kada numatoma baigti šios stoties statybą, pranešime nenurodoma.
Nepaisant sovietinių laikų šlovės Rusijos kosmoso sektorius pastaraisiais metais stipriai nukentėjo dėl nepakankamo finansavimo ir korupcijos.
Maskva bendradarbiauja su Vašingtonu kosmoso tyrimų srityje – vienoje iš nedaugelio likusių bendradarbiavimo tarp buvusių Šaltojo karo varžovių sričių.
Pernai JAV bendrovei „SpaceX“ surengus pirmąją sėkmingą misiją, per kurią į kosmoso stotį daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu buvo nuskraidinti keli astronautai, Rusija prarado beveik dešimtmetį turėtą žmonių gabenimo į Tarptautinę kosminę stotį monopolį.
JAV milijardieriaus Elono Musko bendrovė „SpaceX“ planuoja skrydį į Mėnulį, kuriame galės dalyvauti keli visuomenės atstovai.
Kinija taip pat reiškia savo kosmines ambicijas ir pernai paleido zondą „Tianwen-1“ į Marso orbitą.
Gruodį kibernetinis Kinijos aparatas sėkmingai grįžo į Žemę iš Mėnulio ir pagabeno pirmųjų per pastaruosius keturis dešimtmečius akmenų ir grunto mėginių iš mūsų planetos gamtinio palydovo.
