„Tor“ – tai sistema, kuri leidžia nustatyti apsaugotą anoniminį interneto ryšį. Ji leidžia vartotojams išsaugoti konfidencialumą lankant interneto svetaines, publikuojant medžiagą, siunčiant įvairius pranešimus ir t.t. Be to, „Tor“ apsaugo nuo duomenų analizės mechanizmų.
Tinklo „Tor“ veikimo principas – duomenų paketai vietoj to, kad būtų siunčiami tiesiogiai, atsitiktiniu būdu gavėjui persiunčiami per keletą „proxy“ serverių. Pastarieji naudoja užšifruotus ryšio kanalus ir slepia visus informacijos siuntimo pėdsakus tokiu būdu, kad iš vieno taško neįmanoma nustatyti, iš kur arba kur yra siunčiami duomenys. Savo ruožtu, patys serveriai, dalyvaujantys informacijos persiuntimo procese, žino tik tai, iš kokio taško gavo duomenis ir kur juos siunčia. Sistemos „Tor“ serveriams visas informacijos kelionės maršrutas nežinomas.
Dauguma „Tor“ serverių yra viešuose sąrašuose, todėl interneto paslaugų tiekėjai (IPT) gali lengvai juos surasti ir užblokuoti. Tai sėkmingai atliekama Kinijoje.
Tokią apsaugą interneto vartotojai gali „apeiti“ pasinaudodami vadinamaisiais „Tor tiltais“ (angl. Tor Bridge). Pastarieji yra sudedamosios „Tor“ tinklo dalys, tačiau jų adresai viešuose sąrašuose nefigūruoja.
Tačiau paskutiniu metu „Didžioji kinų ugniasienė“ išmoko susidoroti ir su šia kliūtimi.
Švedų ekspertai išsiaiškino, kad Kinijoje naudojami interneto filtrai pirmame etape naudoja gilios analizės technologiją, kuri identifikuoja „Tor“ duomenų srautą bendrame duomenų sraute. Aptikus charakteristikas atitinkančius paketus, savo darbą pradeda specialūs skeneriai, bandantys nustatyti ryšį su „įtariamu“ tinklo mazgu. Jei tai pavyksta, tinko mazgas pažymimas kaip „Tor tiltas“, o tolimesnis kreipimasis į jį blokuojamas.
Švedai taip pat pažymi, kad „Tor“ sistemos blokavimo procese dalyvauja ir didžiausi Kinijos interneto paslaugų tiekėjai – kompanijos „China Telecom“ bei „China Unicom“.
