Jų erdvėlaivis sekmadienį 2 val. 44 min. Grinvičo ( 4 val. 44 min. Lietuvos) laiku pakilo iš Dziučuano kosmodromo Gobio dykumos pakraštyje, informavo valstybinis transliuotojas CCTV.
Kaip įprasta, erdvėlaivį iškėlė raketa „Long March 2F“. Kinų astronautai kosmose praleis šešis mėnesius, toliau plėsdami Kinijos kosminę stotį.
Kosminės stoties pavadinimas „Tiangong“ reiškia „dangaus rūmai“. Visu pajėgumu ji turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje.
Pekinas yra nusiuntęs zondų ir mėnuleigių į Mėnulį, o praeitais metais nutupdė ant Marso paviršiaus savo pirmąjį marsaeigį. Kinijai taip pat pavyko parsigabenti Mėnulio grunto pavyzdžių, be to, pareigūnai svarsto galimybes pasiųsti į mūsų planetos gamtinį palydovą pilotuojamą misiją.
Įgulai „Shenzhou-14“ pavesta „užbaigti kosminės stoties surinkimą ir statymą orbitoje“. Ji taip pat turės „paleisti įrangą“ ir atlikti mokslinius eksperimentus, šeštadienį pranešė valstybinis transliuotojas.
Oro pajėgų piloto 43 metų Chen Dongo vadovaujamai trijų asmenų įgulai pagrindinis iššūkis bus prijungti du stoties laboratorijų modulius prie pagrindinio gyvenamojo modulio.
Chen Dongas ir astronautai Liu Yang bei Cai Xuzhe bus antroji kinų astronautų įgula, stotyje „Tiangong“ praleidusi šešis mėnesius. Pirmoji astronautų įgula į Žemę sugrįžo balandį, stotyje išbuvusi 183 dienas.
Kinų kosminės stoties pagrindinis modulis į orbitą buvo iškeltas praėjusių metų balandį. Planuojama, kad stotis Žemės žemojoje orbitoje veiks bent 10 metų.
Užbaigus stoties statybą, ji turėtų būti panaši į sovietų kosminę stotį „Mir“, kuri buvo naudojama nuo 9-jo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki 2001 metų.
Kosminės ambicijos
Antra didžiausia pasaulio ekonomika kariškių vadovaujamai kosminei programai – ambicingiems projektams Žemės orbitoje bei nepilotuojamų aparatų nutupdymui Mėnulyje ir Marse – skyrė milijardus JAV dolerių, siekdama iki 2022 metų turėti savo kosminę stotį ir kada nors pasiųsti žmones į Mėnulį.
Šalis padarė didelę pažangą vydamasi JAV ir Rusiją, kurių astronautai ir kosmonautai turi dešimtmečių patirtį kosminių tyrimų srityje.
Tačiau vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui šalies „kosminės svajonės“ ambicijos dar labiau išaugo.
Pekinas taip pat planuoja statyti bazę Mėnulyje, o šalies nacionalinė kosmoso administracija pranešė, kad iki 2029 metų ketina suorganizuoti žmonių misiją į Mėnulį.
Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programoje Kinija nedalyvauja nuo 2011 metų, kai JAV uždraudė NASA bendradarbiauti su Pekinu.
Nors Kinija neplanuoja savo kosminėje stotyje plėtoti tokio masto tarptautinio bendradarbiavimo, koks buvo vykdomas TKS, Pekinas sako esantis atviras bendradarbiavimui su užsienio šalimis.
Tarptautinė kosmoso stotis turėtų būti uždaryta po 2024 metų, nors NASA skelbia, kad ji galėtų būti naudojama iki 2030 metų.
