Naujausios kartos raketa „Long March 7“, nešanti kapsulę „Tianzhou 1“ startavo ketvirtadienį, 19 val. 41 min. vietos (14 val. 41 min. Lietuvos) laiku. Raketa kilo iš naujausio Kinijos kosmodromo, esančio Venčange, pietinėje Hainano saloje.
Erdvėlaivis užprogramuotas atlikti mokslinių eksperimentų antrojoje Kinijos kosminėje stotyje „Tiangong 2“, kurioje šiuo metu žmonių nėra. Pernai du kinų astronautai šioje stotyje praleido 30 dienų.
Kinija paleido „Tiangong 2“ pirmtaką rugsėjį, o stoties pagrindinis modulis, sveriantis 20 tonų, bus iškėltas į orbitą ateinančiais metais. Užbaigta 60 tonų stotis turėtų pradėti darbą 2022 metais. Planuojama, kad ji veiks mažiausiai dešimtmetį.
Ryšys su pirmąja, dabar jau nebenaudojama eksperimentine kosmine stotimi „Tiangong 1“ buvo nutrauktas pernai. Planuojama, kad ji galiausiai sudegs Žemės atmosferoje.
Kinijai nebuvo leista prisijungti prie 420 tonų Tarptautinės kosminės stoties projekto, nes JAV įstatymai draudžia tokį bendradarbiavimą. Be to, susirūpinta, kad Kinijos kosminė programa yra pernelyg glaudžiai susijusi su kariniais tikslais.
Kinų pareigūnai šiuo metu ieško galimybių, kaip tarptautine paversti savo pačių programą, ir siūlo finansuoti kitų šalių misijas į „Tiangong 2“.
Kinija žmogų į kosmosą pirmąkart pasiuntė 2003 metais. Vėliau kinų astronautas išėjo į atvirą kosmosą, o šalies mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) išriedėjo ant Mėnulio paviršiaus.
Be to, 2020 metais planuojama paleisti kitą savaeigį aparatą, turintį tyrinėti Marso paviršių ir pargabenti į Žemę grunto mėginių. Kinija taip pat siekia tapti pirmąja valstybe, įvykdžiusia minkštą nusileidimą iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje.
