Šalys stengiasi pasinaudoti maždaug mėnesį truksiančiu palankiu momentu, pasikartojančiu tik kas 26 mėnesius, kai Žemė ir Marsas atsiduria arčiausiai vienas kito.
Pirmadienį savo Raudonosios planetos tyrimų aparatą jau paleido Jungtiniai Arabų Emyratai. Įskriejęs į planetos orbitą kitų metų vasarį aparatas turėtų suktis aplink Marsą ištisus jo metus, trunkančius 687 Žemės dienas.
Tačiau daugiausia dėmesio skiriama lenktynėms tarp JAV ir Pekino, kuris įnirtingai stengėsi pasivyti savo varžovą Vašingtoną, taip pat įtvirtinti savo, kaip pasaulio galybės, statusą.
Kinų misija Marse pavadinta „Tianwen 1“ („Klausimai dangui“); šiuo pavadinimu atiduota duoklė vienam klasikiniam eilėraščiui, kuriame yra eilučių apie kosmosą.
Marsaeigį į kosmosą ketvirtadienį iš Venčango bazės, įsikūrusios pietinėje Hainano saloje, iškėlė Kinijos galingiausia nešančioji raketa „Long March 5“. Ji yra išbandyta tris kartus, bet niekada nekilo su kroviniu. Per šalies pirmąją misiją į Marsą „Tianwen 1“ planuojama nutupdyti marsaeigį ir surinkti mokslo duomenų.
„Tianwen 1“ kelionės tikslą, esantį už 55 mln. km, turėtų pasiekti kitų metų vasarį.
Ši misija yra vienas ambicingiausių Kinijos kosmoso programos elementų, šaliai darant sparčią pažangą šioje srityje nuo 2003 metų, kai buvo surengtas pirmasis pilotuojamas orbitinis skrydis. Iki šiol Kinija yra iškėlusi eksperimentinę kosminę stotį, pradėjo kurti naują didesnę nuolatinę orbitinę laboratoriją, taip pat nutupdė zondą iš Žemės nematomoje ir mažiau ištyrinėtoje Mėnulio pusėje..
Šią vasara turinčios startuoti trys misijos žymi iki šiol didžiausias pastangas aptikti Marse kadaise galėjusių egzistuoti mikroorganizmų pėdsakų, taip pat atlikti žvalgymą ruošiantis būsimiems astronautų skrydžiams į šią planetą.
Iki šiol Jungtinės Valstijos yra vienintelė šalis, sėkmingai nutupdžiusi zondų ant Marso paviršiaus – jai tai pavyko padaryti aštuonis kartus. Šiuo metu kaimyninėje planetoje veikia du NASA marsaeigiai – „InSight“ ir „Curiosity“. Dar šeši zondai tyrinėja Marsą iš orbitos: trys JAV, du Europos ir vienas Indijos aparatas.
Kinijos vėliausias mėginimas nuskraidinti aparatą į Marsą – bendradarbiaujant su Rusija – 2011 metais baigėsi nesėkme.
Pekino kosmoso programa yra glaudžiai susijusi su Kinijos kariuomene ir laikosi gana didelio slaptumo, ribojusio galimybes bendradarbiauti šioje srityje su JAV ir kitomis šalimis.
