Ilgą laiką buvusi nacionalinio pasididžiavimo šaltiniu ir technologinės pažangos simboliu, Kinijos kosmoso programa įgauna naują diplomatinį ir politinį vaidmenį, panašiai kaip Jungtinės Valstijos ir buvusi Sovietų Sąjunga kūrė savąsias.
Šeštadienį rodytame interviu valstybiniam transliuotojui CCTV programos pareigūnas Chen Shanguangas sakė, kad dėl kelionės į stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmus“) kreipėsi kelios šalys.
„Netrukus pradėsime atrinkinėti tų šalių kandidatus bendriems skrydžiams į mūsų kosminę stotį, ir jie galės dirbti su mūsų astronautais vykdydami mokslines užduotis kosmose“, – interviu, kurį vėlai pirmadienį vėl paskelbė oficialusis laikraštis „China Daily“, sakė Kinijos žmonių misijų į kosmosą programos vyriausiojo už planavimą atsakingo pareigūno pavaduotojas.
Kandidatai praeis pirminį atrankos procesą, o po to bus nugabenti į Kiniją, kur bus intensyviai mokomi, kaip valdyti kinų erdvėlaivius „Shenzhou“, gyventi ir dirbti stotyje, sakė Chen Shanguangas.
„Taip pat tikimės, kad užsienio kandidatai galės įgyti šiek tiek žinių apie Kinijos kultūrą, nes jie bus Kinijos kosminėje stotyje“, – pridūrė jis.
Chen Shanguangas nepasakė, ar bus reikalaujama mokėti kinų kalbą, nors dienraščio „China Daily“ kalbinti ekspertai mano, jog darbo kalba stotyje bus būtent ši.
Įrenginėti „Tiangong“ Kinija baigė lapkritį, prie pagrindinio stoties modulio „Tianhe“ prijungusi paskutinį trečiąjį modulį.
Pekinas pastatė savo stotį po to, kai buvo pašalintas iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), daugiausia dėl JAV prieštaravimų dėl Kinijos kosmoso programos glaudžių ryšių su Liaudies išlaisvinimo armija, valdančiosios Komunistų partijos kariniu sparnu.
Nors pagal įstatymus NASA didžiąja dalimi draudžiama palaikyti ryšį su Kinijos programa, vykdant kosmoso projektus Pekinas bendradarbiauja su Europos kosmoso agentūra (ESA) ir atskiromis valstybėmis.
Tačiau sausį ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris pareiškė, kad agentūros prioritetas yra TKS ir kad „neturime nei biudžetinio, nei politinio pagrindo ar ketinimų įsitraukti į antros kosminės stoties, t. y. Kinijos kosminės stoties, veiklą“.
Apie 66 tonas sverianti „Tiangong“ yra gerokai mažesnė už 465 tonų TKS. Joje gali tilpti iki šešių astronautų, tačiau kiekvienos šešių mėnesių trukmės misijos metu laive būna tik trys astronautai.
„Tiangong“ gali veikti 10–15 metų, todėl vieną dieną ji gali tapti vienintele vis dar veikiančia kosmine stotimi, jei TKS, kaip prognozuojama, šio dešimtmečio pabaigoje užbaigs savo veiklą.
2003 metais Kinija tapo trečiąja šalimi po buvusios Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, savarankiškai pasiuntusia astronautą į orbitą.
Šalis taip pat sėkmingai vykdė misijas be įgulos: jos mėnuleigis „Yutu 2“ („Nefritinis triušis“) pirmasis ištyrė mažai pažįstamą tolimąją Mėnulio pusę, 2020-ųjų gruodį zondas „Chang'e 5“ pirmą kartą nuo 8-ojo dešimtmečio pargabeno į Žemę Mėnulio uolienų, o Kinijos marsaeigis ieško gyvybės įrodymų Marse.
Taip pat svarstoma galimybė surengti misiją į Mėnulį su įgula.
