Grybelis, vadinamas Rhodosporidiobolus fluvialis, buvo rastas dviejų nesusijusių ligoninės pacientų klinikiniuose mėginiuose. Eksperimentų metu mokslininkai nustatė, kad grybelis buvo atsparus keliems pirmos eilės priešgrybeliniams vaistams aukštesnėje temperatūroje – maždaug tokioje, kokia yra žmogaus organizme. Tokioje temperatūroje taip pat atsirado „hipervirulentiški mutantai“, galintys sukelti sunkesnes ligas laboratorinėms pelėms.
Tyrimo rezultatai „patvirtina idėją, kad visuotinis atšilimas gali skatinti naujų grybelinių sukėlėjų evoliuciją“, – rašo tyrėjai birželio 19 d. žurnale „Nature Microbiology“. Šį atradimą mokslininkai padarė ištyrę grybelius, kurių mėginiai buvo paimti iš pacientų 96 Kinijos ligoninėse 2009–2019 m. laikotarpiu. Iš viso buvo surinkta ir ištirta 27 100 atmainų – iš jų tik R. fluvialis niekada anksčiau nebuvo pastebėtas žmonėse.
Iš viso buvo surinkta ir ištirta 27 100 grybų padermių; iš jų tik R. fluvialis niekada anksčiau nebuvo pastebėtas žmonėms.
R. fluvialis buvo aptiktas dviejų nesusijusių pacientų kraujyje, kurie ne tik buvo užsikrėtę šiuo grybeliu, bet ir turėjo rimtų pagrindinių sveikatos sutrikimų. Vienas pacientas buvo 61-erių metų vyras, kuris 2013 m. mirė Nandzingo intensyviosios terapijos skyriuje, o kitas – 85-erių metų vyras, kuris mirė 2016 m. po gydymo Tianjino intensyviosios terapijos skyriuje. Ataskaitoje nepažymima, ar grybelinė infekcija tiesiogiai lėmė šių pacientų mirtį, ar jie tiesiog atsitiktinai tuo metu buvo užsikrėtę.
Gydymo metu pacientams buvo skiriami įprasti priešgrybeliniai vaistai, įskaitant flukonazolą ir kaspofunginą. Vėliau atlikę laboratorinius tyrimus mokslininkai nustatė, kad R. fluvialis yra atsparus abiem šiems vaistams. „Tai puikus ir tikrai netikėtas atradimas, kuris yra blogas ženklas ateičiai“, – „Science“ sakė tyrime nedalyvavęs Mančesterio universiteto (JK) infekcinių ligų profesorius Davidas Denningas.
Invazinės grybelinės infekcijos, kurios pažeidžia giliai organizme esančius audinius, dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos arba dėl imunosupresantų vartojimo. Pažymėtina, kad 61 metų amžiaus asmuo, užsikrėtęs R. fluvialis, turėjo imunosupresiją, o 85 metų amžiaus asmuo sirgo diabetu, kuris gali apsunkinti imuninės sistemos veiklą.
Tačiau dėl kylančios pasaulinės temperatūros grybelis prisitaiko ir plečia savo geografinį arealą, todėl kai kurie iš jų gali dažniau susidurti su žmonėmis. Taip atsirado naujų patogenų, įskaitant vaistams atsparų Candida auris, kurio nuo 2009 m., kai buvo atrastas, rasta daugiau nei 40-yje šalių.
Tuo tarpu naujų vaistų nuo grybelių kūrimas iš esmės sustojo, todėl lieka nedaug galimybių kovoti su atspariomis infekcijomis. Naujame tyrime mokslininkai R. fluvialis užkrėtė silpnesnį imunitetą turinčias peles ir nustatė, kad kai kurios grybelio ląstelės greitai evoliucionavo ir ėmė agresyviau augti. Po to komanda stebėjo grybelį laboratoriniuose induose, laikomuose maždaug žmogaus kūno temperatūroje – 37 laipsniuose pagal Celsijų. Tokioje temperatūroje grybelis mutavo 21 kartą greičiau nei kambario temperatūroje, t. y. maždaug 25 laipsniuose pagal Celsijų.
Dėl karščio R. fluvialis taip pat buvo labiau linkęs tapti atsparus vaistams. Veikiant priešgrybeliniam vaistui amfotericinui B, grybelis kūno temperatūroje atsparumą įgijo greičiau nei kambario temperatūroje.
Jei toks grybelis kaip R. fluvialis yra labiau linkęs tapti virulentišku ir atspariu vaistams aukštoje temperatūroje, pasaulinis atšilimas gali paskatinti naujų pavojingų grybelinių patogenų evoliuciją.
Vis dėlto kol kas nėra įrodymų, kad R. fluvialis būtų plačiai paplitęs tarp gyventojų, nepaisant jo nerimą keliančių savybių.
