Atsakymas kaip visada paprastas – masinei žmonių kontrolei ir efektyvumo didinimui. Šie jutikliai dirba kartu su dirbtinio intelekto sistemomis. Jie leidžia gamyklų savininkams identifikuoti darbuotojus, kurie yra nelaimingi. Pagal tai galima keisti darbuotojo darbo vietą gamykloje ar jį tiesiog atleisti. Kuomet verslininkas žino, kiek jo darbuotojų yra nelaimingi, jis gali prognozuoti, kaip ateityje keisis gamyklos produktyvumas. Tiesa yra ta, kad tie žmonės, kurie nesijaučia gerai, dirba prasčiau arba, tikėtina, greitai iš darbo pasitrauks.
Patys verslininkai nemano, kad brovimasis į darbuotojų smegenis yra koks nors privatumo pažeidimas. Dar daugiau – jie teigia, kad darbuotojai turėtų dėl to džiaugtis – juk dėl to gali gerėti darbo sąlygos. Tačiau tiesa yra ta, kad ši technologija, kurios kūrimą finansavo vyriausybė, naudojama tik efektyvumui didinti. Vadybininkai greitai sužino, kurie darbuotojai praranda koncentraciją ir juos išsiunčia namo.
Darbuotojai, beje, iš pradžių priešinosi. Ningbo universiteto, kuriame ši technologija ir buvo ištobulinta, mokslininkai teigia, kad darbuotojai iš pradžių atvirai pareiškė, kad šių jutiklių nenori, nes bijo, kad darbdavys skaitys jų mintis. Mokslininkai patikino, kad skaitomos tik emocijos, ir darbininkai prietaisus dėvėjo visą dieną. Aišku, jie neturi pasirinkimo. Vien mintys apie tai, kad savo emocijų nebeįmanoma paslėpti, darbuotojus verčia kontroliuoti savo mintis ir stengtis išlikti laimingiems.
Gamyklų savininkai teigia, kad kai kurie darbai reikalauja didžiulės koncentracijos. Jei darbuotojai jos neturi, jie gali būti išsiunčiami namo. Tai ir daroma, tačiau dažnai jie tiesiog atleidžiami. Darbas gamykloje dažnai turi neigiamą įtaką žmogaus psichikai. Todėl baiminamasi, kad smegenų bangų skeneriai buvo sukurti tik norint išsiaiškinti, kada darbuotoją reikia pakeisti nauju kaip kokią susidėvėjusią detalę. Kita vertus, produktyvumas tikrai auga.
Džedziango elektrinėje šie įrenginiai naudojami dar nuo 2014 metų. Teigiama, kad per šį laiką vien dėl smegenų bangų skenerių pelnas išaugo 315 milijonų dolerių. Darbdaviai neabejoja šios technologijos nauda, nors darbininkai tik dar labiau bijo netekti darbo, o ir klausimus dėl žmogaus teisių galima kelti.
