Nors Kinijos mokslininkai dar neskelbia, kokia tai galėtų būti medžiaga, nepriklausomi mokslininkai, kuriuos cituoja „Space.com“, spėlioja, kad tai galėtų būti stiklas, susidaręs dėl smūgio, kurio metu atsirado ir pats krateris.
Liepos 28 dieną – praėjus trims dienoms po to, kai prasidėjo dvi savaites trunkanti Mėnulio diena – „Yutu-2“ valdanti mokslininkų grupė Pekino aeronautikos ir kosmonautikos valdymo centre ruošėsi mėnuleigį išjungti „vidudienio poguliui“ – ši procedūra apsaugo jautrią mėnuleigio elektroniką nuo perkaitimo esant tiesioginiuose Saulės spinduliuose.
Tačiau vienas iš mokslininkų – Yu Tianyi – peržiūrinėdamas „Yutu-2“ užfiksuotas panoramas pastebėjo šį tą neįprasto. Tad mokslininkai nusprendė dar nemigdyti mėnuleigio ir nuvairuoti jį arčiau kraterio bei geriau pasižiūrėti į tai, kas patraukė dėmesį.
O ten jie ir pastebėjo blizgančią medžiagą. Kaip nurodoma mėnuleigio dienoraštyje, medžiaga nuo aplinkinio regolito skyrėsi savo forma, spalva ir tekstūra. Deja, paties pastebėto objekto nuotraukos viešai kol kas nėra platinamos – Kinijos kosmoso agentūra rodo tik kraterio nuotraukas.
Iškart po kraterio apžiūrėjimo mėnuleigis buvo užmigdytas, o pasibaigus karščiausiam Mėnulio dienos metui vėl pažadintas. Tuomet jis patikrino kraterį savo regimosios šviesos kameromis ir artimojo infraraudonojo spektro spektrometru, kuris pagal nuo objektų atsispindinčią šviesą gali padėti nustatyti jų cheminę sudėti.
Šios analizės duomenys dar nėra žinomi, tačiau Mėnulio paviršius yra labai sausas, todėl labiau tikėtina, kad tai, ką pamatė mėnuleigis, yra ne minkštos gelinės būsenos, o lydymosi proceso rezultatas. O tai neabejotinai reikštų, kad tai nėra kokia nors žmonių pasėta lėtūnų kolonija.
„Yutu-2“ buvo vėl užmigdytas rugpjūčio 7 dieną, kad per Mėnulio naktį neeikvotų Saulės energijos. Aparatas vėl pažadintas rugpjūčio 25 dieną, Mėnulyje „auštant“, ir tęsė judėjimą vakarų kryptimi, ieškant naujų neatrastų dalykų.