Zondas buvo paleistas liepą, maždaug tuo pačiu metu kaip ir atskiras JAV Marso tyrimų aparatas. Planuojama, kad „Tianwen 1“ įskries į orbitą aplink Marsą apytikriai vasario 10 dieną.
Vėlai penktadienį Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos (CNSA) paskelbtoje nespalvotoje nuotraukoje matyti kai kurie Marso geologiniai dariniai, įskaitant Schiaparelli kraterį ir Marinerio slėnį – didelį kanjonų kompleksą.
Nuotrauka buvo padaryta, kai aparatas buvo maždaug už 2,2 mln. km nuo Marso, informavo CNSA. Agentūra pridūrė, kad dabar „Tianwen 1“ yra už 1,1 mln. km nuo planetos.
Zondas penktadienį įjungė vieną iš savo variklių trajektorijai pakoreguoti ir, kaip tikimasi, pradės lėtėti, kol bus „pagautas Marso traukos“, nurodė agentūra.
Penkias tonas sveriantį „Tianwen 1“ sudaro orbitinis zondas, nuleidžiamasis modulis ir marsaeigis, tirsiantis planetos gruntą.
Kinija tikisi gegužę nutupdyti aparatą didelėje Utopijos lygumoje, susidariusioje po asteroido smūgio.
Pastaraisiais dešimtmečiais Kinija skyrė milijardus dolerių kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai plėtoti.
2003 metais šalis pirmąkart pasiuntė į kosmosą žmogų.
Dabar Azijos galybė ruošiasi iki 2022 metų įsirengti nuolatinę orbitinę stotį.
Tačiau skrydžiai į Marsą iki šiol buvo daug iššūkių keliantis tikslas. Nuo 1960 metų dauguma zondų, siųstų į Raudonąją planetą JAV, Rusijos (arba Sovietų Sąjungos), Europos, Japonijos ir Indijos, patyrė nesėkmę.
„Tianwen 1“ nėra Kinijos pirmasis bandymas pasiekti Marsą.
2011 metais mėginta paleisti kartu su Rusija sukurtą aparatą, bet šis planas žlugo dėl nešančiosios raketos gedimo.
Kinija jau yra pasiuntusi du mėnuleigius į mūsų planetos gamtinį palydovą. Ji tapo pirmąja šalimi, sėkmingai nutupdžiusia kibernetinį aparatą iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje ir parsigabeno iš ten grunto mėginių.
CNSA penktadienį nurodė, kad visų „Tianwen 1“ sistemų „būklė gera“.
