Kinų Mėnulio deivės vardu pavadintas zondas „Chang'e 4“ sklandžiai nusileido atokioje Mėnulio dalyje sausio 3 dieną ir tapo pirmuoju tai padariusiu aparatu. Ši misija laikoma dar vienu žingsniu, pabrėžiančiu Pekino ambicijas tapti kosmine supergalybe.
Per zondo pirmąją naktį Mėnulio paviršiuje temperatūra nukrito iki -190 Celsijaus laipsnių – tai yra „šalčiau nei galvojo mokslininkai“, informavo Kinijos nacionalinė kosmoso agentūra (CNSA).
Nakties temperatūras Kinijos zondas matavo trečiadienį, kai „atsibudo“ po maždaug dvi Žemės savaites trukusio „miego“.
Parodytos temperatūros yra žemesnės nei tos, kurios buvo užfiksuotos per ankstesnes JAV misijas į Žemę nuolat atgręžtoje Mėnulio pusėje, naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė „Chang'e 4“ misijos vykdantysis direktorius Zhang He.
„Taip tikriausiai yra dėl skirtingų dirvos sudėčių abiejose Mėnulio pusėse“, – spėjo jis.
Iš zondo ant Mėnulio paviršiaus išriedėjęs mėnuleigis „Yutu 2“ („Nefritinis triušis“) taip pat sausio 29 dieną pradėjo veikti „kaip ir planuota“ ir ruošiasi atlikti kelis eksperimentus Karmano krateryje, sakoma CNSA pranešime.
„Chang'e-4“ aprūpintas švedų, vokiečių ir kinų mokslininkų sukurtais prietaisais.
Zondo pagrindinis tikslas – tyrinėti Mėnulio aplinką, kosminę radiaciją, taip pat Saulės vėjo poveikį Žemės palydovo paviršiui.
Anot CNSA, zondas dabar tęs savo eksperimentus.
Kinijos zondo „Chang'e-3“, nusiųsto į Mėnulį per ankstesnę misiją 2013 metų pabaigoje, moksliniai prietaisai ištvėrė per 60 Mėnulio naktų ir vis dar veikia, nurodo „Xinhua“.
