Zondas gabens 13 skirtingų aparatų, tarp kurių bus ir šešis marsaeigiai, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
„Marso tyrimų programa gerokai pasistūmėjo“, – sakė misijos vyriausiasis architektas Zhangas Rongqiao, kurį cituoja „Xinhua“.
„Šie aparatai bus naudojami rinkti informacijai apie Marso aplinką, sandarą, paviršiaus struktūrą ir atmosferą“, – sakė jis trečiadienį Pekine prasidėjusiame Tarptautiniame mėnulio ir tolimojo kosmoso tyrimų forume.
Remiantis Kinijos agentūros pranešimu, zondą nešanti raketa „Long March-5“ pakils iš Venčango centro atogrąžų saloje Hainane.
Po septynių mėnesių kelionės nuo Matrso orbitą pasiekusio zondo atsiskirs vienas aparatas, kuris nusileis raudonosios planetos šiauriniame pusrutulyje. Iš šio aparato bus išleisti marsaeigiai planetos paviršiui tirti.
Pekinas, į savo kosmoso programą investavęs daugybę milijardų dolerių, laiko ją savo ekonomikos pakilimo ir Komunistų partijos, ištraukusios šalį iš skurdo, pergalės simboliu.
Liepos mėnesį Kinija sėkmingai paleido raketą „Long March 4B“. Ji iškėlė pirmąjį kinų rentgeno teleskopą, kuriuo bus tyrinėjamos juodosios skylės, pulsarai ir gama žybsniai.
Balandžio mėnesį pirmasis Kinijos krovininis erdvėlaivis susijungė su kosmine laboratorija. Tai buvo dar vienas svarbus kinų žingsnis, žengiant ambicingo tikslo link – iki 2022-ųjų įkurti nuosavą kosminę stotį, kurioje dirbtų kinų įgula.
