Zondas „Chang'e 5“ vėlų antradienio vakarą nusileido artimojoje mėnulio pusėje“, sakoma naujienų agentūros „Xinhua“ pranešime. Jame cituojama Kinijos nacionalinė kosmoso administracija.
Kinija į savo kariuomenės administruojamą kosmoso programą yra investavusi milijardus juanių, tikėdamasi iki 2022 metų iškelti į Žemės orbitą pilotuojamą stotį, o vėliau pasiųsti į Mėnulį kosmonautus.
Misijos tikslas yra surinkti Mėnulio akmenų ir dirvos mėginių, kad mokslininkai galėtų sužinoti daugiau apie šio dangaus kūno atsiradimą ir formavimąsi, taip pat apie vulkaninę veiklą jo paviršiuje.
Valstybinė televizija praėjusią savaitę parodė, kaip į naktinę padangę, besiveržiant didžiuliams dūmų debesims, pakyla raketa, nešanti kinų Mėnulio deivės vardu pavadintą zondą „Chang'e 5“.
Aštuonias tonas sveriantis erdvėlaivis pakilo iš Venčano kosmodromo, įsikūrusio pietinėje Hainano saloje.
Ši misija turėjo būti surengta dar 2017 metais, bet buvo atidėta dėl sunkiosios raketos nešėjos „Changzheng 5“ („Ilgasis žygis 5“, angl. „Long March 5“) variklio gedimo.
Jei misija bus sėkminga, Kinija taps trečiąja iš Mėnulio mėginių pargabenusia šalimi po Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos, kurioms pavyko tai padaryti 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmetį.
Kinų aparatas pasems nuo paviršiaus du kilogramus paviršiaus medžiagos dar neištirtoje vietovėje – Audrų vandenyne, kurį sudaro didžiulė lavos lyguma, nurodo mokslinis žurnalas „Nature“.
Anksčiau buvo planuojama, kad zondas nutūps lapkričio pabaigoje ir surinks medžiagos per vieną Mėnulio dieną, atitinkančią maždaug 14 Žemės parų.
JAV kosmoso agentūros NASA duomenimis, mėginiai bus sugrąžinti į Žemę kapsule, užprogramuota gruodžio pradžioje nusileisti Kinijos šiauriniame Vidinės Mongolijos regione.
