Tiesa, „InSight“ užmojus vadinti gelmėmis būtų pernelyg pompastiška. Lazeriu ginkluotas zondas į Marso plutą rausis ne giliau kaip 9-10 metrų.
„InSight“ (Interior exploration using Seismic Investigations, Geodesy and Heat Transport – planetos vidaus tyrimas taikant seisminių tyrimų, geodezijos ir šiluminio transporto metodiką) misija apkarpė NASA programos „Discovery“ biudžetą. Kaip ir marsaeigis „Curiosity“, grunto gręžimo platforma „InSight“ bus projektuojama NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL).
Įrenginio nusileidimui ant planetos paviršiaus nereikės validolio kišenėse pasiieškoti verčiančio kosminio krano – įrenginys nusileis ant savo nejudinamų kojų. Tai turėtų įvykti 2016 m. Misijos biudžetas – 425 mln. JAV dolerių. Tyrimai turėtų atsakyti į klausimą, kaip formavosi Marsas. Raudonojoje planetoje darbavęsi ar tebesidarbuojantys zondai mokslininkams suteikė daug informacijos, tačiau ne apie planetos vidų – kol kas, pavyzdžiui, niekas negali pasakyti, ar planetos Marso branduolys yra skystas. Nors šį pavasarį kai kuriuos grunto matavimus atliko marsaeigis „Opportunity“, „InSight“ pateiks kur kas daugiau atsakymų.
Iš esmės „InSight“ yra iš anglies pluošto pagaminta aparato „Phoenix“ kopija – „Phoenix“ sėkmingai fotografavo Marso sniegą. Kaip ir beveik visi kiti antžeminiai Marso zondai, „InSight“ energijaprūpins saulės baterijos.
Žemė – vienintelė Saulės sistemos planeta, kurią mokslininkai pažįsta ir yra ištyrinėję pakankamai neblogai. Marso gelmės gali būti kitokios, nes jose nėra galingos dinamos, generuojančios magnetinį lauką. Žemė tokių privalumų turi. Tačiau abi planetos vis tiek yra labai panašios.
„Marsas yra pakankamai didelis, kad būtų formavęsis taip, kaip Žemė, Venera, Merkurijus ar Mėnulis, tačiau per mažas, kad vidinės šilumos ir konvekcijos procesai jo gelmėse tebevyktų ir šiandien“, - pareiškė NASA atstovai.
„InSight“ yra jau minėtos programos „Discovery“ dalis. Ši programa finansuoja (sąlyginai) nebrangias ir didele grįžtamąja verte pasižyminčias misijas (pvz., „Dawn“, GRAIL, „Messenger“ ir „Kepler“).
Pasirinkdama „InSight“, NASA atsisakė kometų zondo programos plėtotės ir vieno iš perspektyviausių zondų, kuris būtų nusileidęs Titane – „Titan Mare Explorer“. Šis „zondas-kateris“ būtų skirtas plaukioti Saturno palydove tyvuliuojančiais metano ežerais. Manoma, kad šių misijų atsisakyta dėl to, jog jos, lyginant su nusileidimais Marse, yra kur kas rizikingesnės. Tad, kad ir kaip mylėtume Marsą, plaukiojančios Titano tyrimų stoties dar teks palūkėti.