Jis teigia, kad dėl nelanksčių „Apple“ darbo valandų niekada negalėjo matyti savo dukters. Gyvendamas San Franciske ir daug laiko sugaišdamas kelionei į darbą Kupertino mieste, dėl darbo valandų nelankstumo jis neturėjo laiko susitikti su savo mergaite.
Prieš pradėdamas dirbti „Apple“ J.Prince'as jaudinosi – juk tai buvo jo svajonių darbas. Jį palaikė ir artimieji.
Tačiau tai dar ne viskas. Ko dizaineris nesitikėjo, buvo susidūrimas su korporacijos biurokratija. „Dėl daugybės slaptažodžių, vartotojų paskyrų ir prisijungimo duomenų, tik beveik po mėnesio galėjau prisijungti prie serverio, – sako J. Price'as. – Be to, nuolat vyksta įvairūs susitikimai, kurie trikdo kiekvieno darbuotojo produktyvumą, tačiau apibūdinami kaip būtinybė.“
Blogiau už nuolatinius susitikimus J. Prince'ui buvo santykiai su viršininku.
„Mano tiesioginis viršininkas, kuris turėjo įprotį prisidengdamas juokeliais įžeidinėti asmenis, užimančius žemesnes pareigas, ėmė tiesiogiai bei netiesiogiai įžeidinėti ir mane. Maža to, jis grasino, kad mano sutartis gali būti nepratęsta, jeigu aš nepadarysiu tam tikrų darbų. Tuomet aš jaučiausi lyg paauglys, dirbantis niekam tikusiame darbe, o ne kaip profesionalas, dirbantis vienoje didžiausių technologinių bendrovių pasaulyje“, – sakė J.Prince'as.
Prieš pradėdamas dirbti „Apple“ J.Prince'as jaudinosi – juk tai buvo jo svajonių darbas. Jį palaikė ir artimieji: „Mano tėvai ir šeima buvo labai susijaudinę, kai jiems tai pranešiau. Dar niekad nesu gavęs tiek daug like‘ų ir sveikinimų, kai paskelbiau šią naujieną Facebook‘e. Aš gavau daugiau like‘ų nei tada, kai gimė mano duktė.“
Galų gale dizaineris daugiau nebegalėjo pakęsti savo boso ir jį supančios aplinkos ir išėjo. Jis paliko „Apple“, o dabar ieško naujo darbo.
Žinoma, atsiliepimai apie „Apple“ tėra vieno darbuotojo nuomonė, kurios negalima priimti kaip teisybės. Tačiau ne taip ir dažnai tenka išgirsti, kad kažkas aršiai kritikuotų vieną inovatyviausių pasaulio įmonių.
