Per klaidą į eksperimentą patekusios sėklos daugiau kaip po šimtmečio sudygo

Davidas Lowry labai nekantravo sulaukti, kada iš miego pabus labai senos sėklos. Daugybė dienų Mičigano valstijos universiteto botanikos docentas D.Lowry įėjęs į mokyklos rūsį vis žvilgtelėdavo į auginimo kamerą ir pamatydavo tik purvą.
Verbascum blattaria
Verbascum blattaria / „The New York Times“/Derrick L. Turner nuotr.

Tačiau balandžio 23 dieną jis dar kartą pasižiūrėjo ir pagaliau pamatė jį – mažytį augalėlį, su dviem aukštyn besistiebiančiais lapeliais. „Tai buvo nuostabi akimirka“, – sakė jis.

Tai nebuvo eilinis pavasario daigelis. Dar 1879 metais botanikas Williamas Jamesas Bealas išsirinko jį ir tūkstančius kitų sėklų iš įvairių piktžolių, augusių Rytų Lansinge (Mičiganas) ir jo apylinkėse.

Tada jis sudėjo jas į butelius ir palaidojo slaptoje Mičigano valstijos miestelio vietoje, norėdamas sužinoti, ar jie vis dar išdygs ramiai pragulėję daugelį metų, dešimtmečių ar net šimtmečių.

Balandžio viduryje D.Lowry su keturiais kolegomis sutemus iškasė vieną iš tų butelių ir pasodino jo turinį, šitaip tęsdami vieną ilgiausiai pasaulyje trunkančių eksperimentų.

„The New York Times“/Derrick L. Turner nuotr./Mokslininkai kasa sėklas
„The New York Times“/Derrick L. Turner nuotr./Mokslininkai kasa sėklas

Balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje iš dirvožemio pamažu ėmė lįsti vis daugiau daigų – šio straipsnio rašymo metu jų buvo sudygę jau vienuolika. Vienas jų yra šiek tiek mįslingas – jo lapeliai yra plaukuotesni ir aštresniais kraštais nei kitų daigų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs