Klimato kaita yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, kurios niokojančius padarinius gamtoje dabar matome plika akimi. Nuo nykstančių rūšių, sausrų ir vandens trūkumo iki jūros lygio kilimo – temperatūros ir oro sąlygų pokyčiai kelia grėsmę ekosistemos pusiausvyrai visame pasaulyje. Jungtinių Tautų duomenimis, dėl gamybos, transporto, ūkininkavimo srityse ir kitose žmogaus veiklose išmetamo anglies dioksido, ardančio ozono sluoksnį, Žemė jau dabar yra apie 1,1°C šiltesnė nei XX a. pab., ir ji šils toliau.
Nuo pat vaikystės gamtos apsuptas aplinkosaugos entuziastas M. Čepulis kardinalius pokyčius pastebi ne tik plika akimi, bet ir jau trylika metų profesionaliai fiksuoja per fotoobjektyvą. Fotografas teigia, kad, nors klimatas keitėsi visada, per pastarąjį šimtmetį dėl ardomosios žmogaus veiklos gamtos pokyčiai yra nenatūraliai greiti ir radikalūs, tad gamta nebeturi laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų. Todėl vis atsiranda nauji, mums neįprasti gamtos reiškiniai, naujos augalų bei gyvūnų rūšys, o prie pokyčių nesugebančios prisitaikyti – pradeda nykti.
Lietuvos gamtoje – susipainioję sezonai ir naujos rūšys
Lietuvoje dėl klimato kaitos ypač pastebimi sezoniniai pokyčiai: gamtoje sezonai ateina neįprastu laiku, dėl ko išsikraipo įvairūs gamtos ciklai. Prisimindamas vaikystę, M.Čepulis pasakoja, kad anksčiau, švęsdamas gimtadienį spalio 17 dieną, kaime dar matydavo lapus numetusius medžius. Dabar spalio galas yra pats spalvočiausias mėnuo, o kai kur lapai dar būna žali. Šie pradeda kristi simboliškai – tik lapkričio mėnesį.
„Dabar gamta yra visai kitokia, ir ji niekada nebebus tokia, kokia buvo anksčiau. Kadangi gamta keičiasi labai drastiškai, jau dabar neaišku, kada yra koks sezonas. Pavyzdžiui, šiais metais žiema atėjo gana anksti ir, prasidėjusi nuo lapkričio mėnesio, užsibuvo tik mėnesį, iki gruodžio. Sausio pradžioje jau buvo galima grožėtis žibutėmis. O pavasaris, kaip ir šiemet, labai dažnai prasideda dar vasario mėnesį. Net ir dabar didelė dalis paukščių kaip gervės ar žąsys jau yra sugrįžę“, – gamtos stebėjimais dalijasi fotografas.
Anot jo, Lietuvoje dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos tendencingai keičiasi tiek flora, tiek fauna. Rūšys ne tik prisitaiko, migruoja ar nyksta, bet ir atsiranda vis naujų, galinčių išstumti vietines. Pavyzdžiui, atsiranda naujų, mūsų platumoms neįprastų gyvūnų ir vabzdžių kaip šakalai ar maldininkai.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje atsiradusių naujų paukščių rūšių skaičius padidėjo nuo 300 iki 400, o kanopinių žvėrių, vilkų ir lūšių per paskutinius 15 metų registruojama dešimteriopai daugiau. Šie pokyčiai, pašnekovo nuomone, nebėra išimtis, labiau tendencija, kuri išbalansuoja nusistovėjusią gamtos pusiausvyrą ir priverčia ją keistis kardinaliai.
Misija – gelbėti ne Žemę, o save
Apie klimato kaitą dabar kalbama kaip niekada daug ir gamtos pokyčių sukeltos pasekmės daro tiesioginę įtaką žmonių gerovei. Anot M. Čepulio, didžiausia problema tampa tai, kad visame pasaulyje žmonės yra linkę šią temą ignoruoti ir nemato didesnio paveikslo – galimų socioekonominių ir geopolitinių klimato kaitos pasekmių. Kol kas yra mąstoma tik trumpuoju laikotarpiu: kaip išgyventi dabar, o ne kaip išgyvens ateinančios kartos.
„Pirmiausia, žmonės nenori girdėti apie klimato kaitą, nes jie jaučiasi kaltinami ir gąsdinami, o taip jaustis yra nepatogu. Kai kurie žmonės galvoja, kad klimato kaita nėra blogai: bus šilčiau, bus didesnis derlius ar didesnė jūros teritorija. Tačiau jie nesupranta, kad kaita reiškia daugiau parazitų, kurie perneš daugiau ligų, ar kad didžioji dalis pasaulio gali būti apsemta“, – pasakoja M.Čepulis.
Toks žmonijos mąstymas gali būti ir komunikacijos apie aplinkosaugą klaida. Kaip teigia pašnekovas, dažnai kalbant apie aplinkosaugą pabrėžiama Žemės išsaugojimo misija. Tačiau tai atitolina žmones nuo esminės problemos: turime saugoti ne mūsų planetą, o gelbėti žmoniją, nes klimato kaita yra didžiausia grėsmė būtent žmonijai. „Dėl klimato kaitos tam tikros gyvūnų ar augalų rūšys gali išnykti ar atsirasti, bet Žemė dar turi bent 5 milijardus metų evoliucionuoti iš naujo. Žmonės tiek laiko neturi“, – sako gamtos fotografas.
Dabar – svarbiausias žmonijos apsisprendimo laikas
M.Čepulis, skaitydamas paskaitas apie gamtą ir aplinkosaugą, perduoda vieną svarbią žinutę – žmonės nėra gamtos dalis, o tik svečiai. Kaip dera geriems svečiams, žmonės turi ne tik gerbti, lygiavertiškai rūpintis gamta, bet ir apsispręsti, ar jos žmonijai reikia apskritai.
„Dėl spartėjančios klimato kaitos ateitis yra pesimistiška, nes dėl mūsų neveiksnumo esame nuėję jau per toli. Todėl žmonijai jau dabar būtina apsispręsti, ar mums reikia gamtos, ar mes išgyvensime ir be jos? Kai reikia, mes mokame kurti ir mobilizuotis – galime pasigaminti mėsą iš mėgintuvėlio ar rasti alternatyvių energijos būdų. Vis dėlto gamta dar yra mūsų pagrindinis maitintojas, tad sunaikinę ją, sunaikinsime ir save“, – egzistencinius klausimus užduoda rašytojas.
Pasak jo, kol žmonės visame pasaulyje nepamatys į save atskriejančios kometos, tai yra, realių ir milžinišką poveikį savo gyvenimui turinčių grėsmių, tol jų elgesys nepakis. Visgi, klimato kaitos stabdymui ir egzistenciniam apsisprendimui turi būti bendras grėsmės suvokimas ir realus veikimas. Vilties suteikia jaunimas, kuris geba mąstyti kritiškai, jis mato ir girdi esamas klimato problemas bei nori keisti pasaulį.
„Tiek švietimas, tiek visos pasaulio bendruomenės veikimas dėl bendro tikslo yra vienintelis šansas išlikti, nors bent Lietuvos švietime aplinkosaugos temų dar yra per mažai. Demokratinės visuomenės gali daryti reikšmingą spaudimą savo išrinktai valdžiai ir patys savo pastangomis prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo. Ne tik lyderė šioje srityje, Europos Sąjunga, bet ir visos pasaulio valstybės turi susitelkti ir bendrai priimti sprendimus, kurie išsaugotų žmoniją“, – teigia M.Čepulis.
