Kadangi šie miškai veikia kaip dideli anglies dioksido sugėrėjai, pasekmės planetai gali būti pražūtingos.
Padidėjusio medžių mirtingumo požymiai pastebėti dar XX a. devintajame dešimtmetyje, o tai rodo, kad natūralios Žemės sistemos į temperatūros ir atmosferos pokyčius reaguoti pradėjo daug seniau, nei galvojome, rašo „Science Alert“.
„Buvo šokas aptikti tokį ryškų medžių mirtingumo padidėjimą, jau nekalbant apie tendenciją, kuri yra nuosekli visoje mūsų tirtų rūšių ir vietovių įvairovėje“, – sakė ekologas ir pagrindinis autorius Davidas Baumanas iš Oksfordo universiteto.
Tyrėjai, rengdami tyrimą, surinko daugiau nei 70 000 duomenų iš esamų įrašų. Ankstyviausia informacija siekė 1971 m., todėl komanda galėjo stebėti medžių žūtį per ilgesnį laikotarpį. Nustatyta, kad per pastaruosius 35 metus medžių gyvavimo trukmė sutrumpėjo perpus.
Tyrėjai mano, kad dėl tropinių medžių mirtingumo didėjimo kaltas visuotinis atšilimas, mat šiltesnis oras greičiau džiovina medžius.
Mokslininkai taip pat palygino atogrąžų miškų patiriamą stresą su Didžiuoju barjeriniu rifu – kita subtiliai subalansuota ekosistema, kuri kovoja su aukštesne temperatūra.
„Panašus medžių žūties skaičiaus padidėjimas gali būti pastebimas visuose pasaulio atogrąžų miškuose“, – sakė Oksfordo universiteto ekologas Yadvinderis Malhi.
Naujasis tyrimas ypač vertingas, nes jame panaudoti daugybę metų rinkti duomenys – tai leidžia pastebėti ilgalaikes tendencijas.
