Lapkričio mėnesį Glazge, Škotijoje, vyks aukščiausio lygio klimato kaitos susitikimas, pakrikštytas COP26 vardu. Šis susitikimas laikomas itin svarbiu, jei žmonija nori sumažinti išmetamų pavojingų dujų kiekį į atmosferą. Šio susitikimo metu per 200 šalių bus prašoma pateikti savo planus, kaip jos ketina prisidėti valdant šylantį planetos klimatą.
COP26 vadinamas paskutine galimybe žmonijai imtis pokyčių, kol dar nėra vėlu.
Visgi bene garsiausia pasaulio klimato aktyvistė iš Švedijos Greta Thunberg jau pareiškė nesitikinti, kad ši konferencija gali nulemti kokius nors svarbius pokyčius.
„Aš, žinoma, tikiuosi, kad mes staiga suvoksime, kad mus ištiko egzistencinė krizė, ir veiksime“, – Stokholme vykusio klimato temai skirto koncerto metu sakė ji.
Pastarąjį kartą toks svarbus pasaulio šalių susitikimas dėl klimato kaitos vyko 2015 metais Paryžiuje, Prancūzijoje.
Artėjant COP26, kuris vyks spalio 31-lapkričio 12 dienomis, BBC apžvelgia, kokia yra dabartinė klimato kaitos situacija ir kur mes galime atsidurti rytoj, jei pokyčių nesiimsime dabar.
Kas yra klimato atšilimas?
BBC aiškina, kad klimatas – tai vidutinis daugiametis vietovės oras, o klimato kaita – tai šių sąlygų pasikeitimas.
Sparčiai besikeičiantį klimatą stebime šiandien, o prie to prisideda aktyvi žmogaus veikla – naftos, anglies, dujų naudojimas kurui gaminti, gamykloms, transportui, namų šildymui.
Deginant iškastinį kurą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos – daugiausia anglies dioksidas, geriau žinomas kaip CO2. Šios dujos sulaiko Saulės skleidžiamą šilumą ir skatina planetos temperatūros kilimą.
Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulis yra 1,2 laipsnio pagal Celsijų šiltesnis nei XIX amžiuje, o per šį laiką CO2 kiekis atmosferoje padidėjo dvigubai.
Mokslininkai sako, kad jei norime išvengti negrįžtamų katastrofinių padarinių, planetos temperatūros kilimas turi sulėtėti. Mokslininkai skaičiuoja, kad iki 2100 metų pasaulinis klimato atšilimas neturi viršyti 1,5 laipsnio pagal Celsijų.
Tačiau kartu tai yra ir įspėjimas žmonijai – jei nebus imtasi veiksmų, iki mokslininkų nubrėžtos laiko ribos planeta gali atšilti daugiau nei 2 laipsniai pagal Celsijų.
Mokslininkai mano, kad jei nebus įdėta jokių pastangų, pasaulinis atšilimas gali viršyti 4 laipsnius pagal Celsijų, o tai gali sukelti pražūtingus padarinius – karščio bangas, milijonai žmonių netektų namų dėl kylančio jūros lygio, gali išnykti gyvūnų ir augalų rūšys.
Kokį poveikį daro klimato kaita?
Pastaraisiais metais jau pastebime, kad gamtos reiškiniai tapo intensyvesniais bei kelia vis didesnį pavojų žmonių gyvybėms.
BBC skelbia, kad dėl besitęsiančio klimato atšilimo kai kurie planetos regionai gali tapti negyvenami – dirbama žemė gali virsti dykuma. Arba įvykti priešingas efektas – ekstremalios liūtys gali sukelti galingus istorinius potvynius, kokius neseniai patyrė Kinija, Vokietija, Belgija ir Nyderlandai.
Visgi dėl gamtos procesų labiausiai nukentėti gali neturtingų šalių gyventojai, kuriems ir taip nestinga iššūkių. Paprasčiausiai skurdžioms šalims gali tapti nepakeliama finansinė našta prisitaikyti prie besikeičiančios gamtos.
Ir padėtis su laiku tik blogės.
Pavojus gresia ne tik sausumoje gyvenantiems žmonėms ir gyvūnams. Ne ką mažesnis pavojus grūmoja vandenynams – kaip pavyzdį BBC pateikia Didįjį barjerinį rifą Australijoje, kuris dėl šylančio klimato nuo 1995 metų neteko pusės koralų. Šis UNESCO į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas gamtos stebuklas yra daugiau nei 2 000 km ilgio ir užima daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto.
Dar vienas klimato kaitos iššūkis – miškų gaisrai, kurių su laiku turėtų tik daugėti, nes vis dažniau sulauksime sausų orų.
BBC pasakoja, kad prie klimato kaitos prisideda ir į žemę įšalusios šimtmečius kauptos šiltnamio efektą skatinančios dujos – jų „nubudimas“ tik dar labiau spartina procesus. Būtent toks efektas fiksuojamas Sibiro šaltyje.
Kalbant apie gyvūniją, šiltėjančioje planetoje rūšims bus vis sunkiau rasti maisto ir vandens. Portalas kaip pavyzdį pateikia baltąsias meškas, kurios gali išnykti, nes gali ištirpti ledas, nuo kurio sukurtų gyvenimo sąlygų jos yra priklausomos. Tuo metu drambliams įsivyrauti galinčioje sausroje gali tapti per sunku atrasti 150-300 litrų vandens, kurio jie išgeria per dieną.
Mokslininkai brėžia liūdną prognozę – jei nebus imtasi veiksmų, šiame šimtmetyje išnykti gali mažiausiai 550 gyvūnijos rūšių.
Kaip klimato kaita paveiks skirtingas pasaulio dalis?
Klimato kaita skirtinguose pasaulio regionuose gali turėti skirtingą poveikį. Vienose vietovėse gali tapti šilčiau nei įprastai, netikėtai iškristi daugiau kritulių arba priešingai – įsivyrauti viską stingdanti sausra.
BBC pateikia trumpą viziją, kaip atrodytų skirtingos pasaulio dalys, jei planetos temperatūros kilimo nepavyks sulaikyti iki jau minėtos 1,5 laipsnio pagal Celsijų ribos.
Tokiu atveju pasaulis atrodytų taip:
- Jungtinė Karalystė ir Europos žemynas taptų pažeidžiamas dėl didelio kritulių kiekio ir kylančių potvynių
- Ramiojo vandenyno regione esančio salos išnyktų iš pasaulio žemėlapio – jas pradangintų kylantis jūros vandens lygis
- Artimųjų rytų šalys susidurtų su ekstremaliomis karščio bangomis, o dirbama žemė virstų dykuma
- Daugelyje Afrikos žemyno šalių gali kilti sausros ir pradėti dar labiau stigti maisto
- Jungtinių Valstijų vakaruose, tikėtina, kiltų sausros, o kitose žemyno dalyse – intensyvios audros
- Australija susidurtų su ekstremalių karščių ir sausrų iššūkiu
Ką galime padaryti?
Pasaulio šalys sutinka, kad klimato kaitos iššūkį galima įveikti, tačiau to pasiekti galima tik dirbant kartu. Kaip tarptautinį pavyzdį BBC pateikia 2015 metais Paryžiuje pasirašytą susitarimą, kuriame šalys įsipareigojo stengtis, kad pasaulinis atšilimas neperžengtų pražūtingos 1,5 laipsnio pagal Celsijų ribos.
Daugelis šalių jau įsipareigojo iki 2050 metų pasiekti nulinį anglies dioksido kiekį. Šis išsikeltas tikslas reiškia, kad valstybėms reikia kuo labiau sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likusį jau esantį pavojingus reiškinius brėžiantį dujų kiekį absorbuoti iš atmosferos.
Ekspertai sutinka, kad tikslas – pasiekiamas. Tačiau tam reikia ne tik pasaulio šalių, sprendimų, verslo įmonių ryžto, tačiau ir kiekvieno žmogaus indėlio imantis pokyčių.
Mokslininkai sako, kad net ir maži mūsų gyvenimo pokyčiai gali turėti efektą prisidedant prie klimato kaitos stabdymo. Kaip pavyzdį jie nurodo, kad žmonės, keliaudami į darbus, turėtų rečiau rinktis automobilius arba juo pakeisti elektromobiliais, o dujines namų šildymo sistemas keisti elektrinėmis.
