Didieji banginiai yra gyvūnų pasaulio anglies surišimo titanai, nes per visą savo gyvenimą, prieš nugrimzdami amžiams į vandenyno gelmes, su savimi nusineša vidutiniškai po 33 tonas CO₂, rašoma TVF „Finance & Development“ žurnalo gruodžio mėnesio numeryje. Tuo metu medis per metus įsisavina ne daugiau nei 24 kilogramus dujų. Tai yra per šimtą metų – 2,4 tonos.
Toks skirtumas paskatino Ralphą Chami ir Sena Oztosun iš TVF Raidos instituto ir du profesorius, Thomasą Cosimano ir Connelį Fullenkampą, pareikšti, kad tarptautinės pastangos atkurti banginių populiaciją, sumažėjusią iki 1,3 milijonų per pramoninės medžioklės metus, „galėtų sukelti kovos prieš klimato kaitą proveržį“.
„Banginių apsaugos koordinavimas turėtų atsidurti pasaulio visuomenės kovos su klimato kaita darbotvarkės viršuje. Kadangi banginių vaidmuo tvarkantis su klimato kaita yra nepakeičiamas, jų išlikimas turėtų būti įtrauktas į 190-ies šalių, 2015 metais pasirašiusių kovos su klimato kaita susitarimą Paryžiuje, tikslus“, – rašo jie.
Viena iš mokslininkų publikuoto TVF tyrimo „Gamtinis klimato kaitos problemos sprendimas“ išvadų: efektyviausias iš gamtos sukurtų sprendimų – „banginių“ grupės žinduoliai. СО₂ utilizavimo efektyvumu jie gerokai lenkia netgi augalus. Banginiai pasisavina nemenką CO₂ kiekį, be to, jie skatina ir fitoplanktono augimą, kuris išskiria mažiausiai 50 proc. viso Žemės atmosferos deguonies ir suriša tiek CO₂, kiek 1,7 trilijonai medžių, arba keturi Amazonės miškai.
Fitoplanktono produktyvumo padidėjimas vos 1 proc. padarytų tokį pat poveikį, kaip staiga atsiradę 2 milijardai subrendusių medžių, teigiama tyrime.
Banginių apsauga ir jų populiacijos gausinimas nėra nemokamas. Tyrimo autoriai vieną gyvūną, atsižvelgdami į per jo gyvenimą sukauptą anglį, bei tokius ekonominius rodiklius kaip žvejybos pagerinimas ir ekoturizmas, įvertina daugiau nei 2 milijonais JAV dolerių.
Tyrėjų teigimu, jei banginių populiacija išaugtų iki 4–5 milijonų — tiek jų buvo prieš pramoninę banginių medžioklę — taip kasmet sukaupdama po 1,7 milijardus tonų CO₂, subsidijoms nuo kiekvieno žmogaus reikėtų skirti maždaug po 13 dolerių per metus.
Autoriai teigia, kad tarptautinės finansų institucijos „idealiai tiktų patarti, prižiūrėti ir koordinuoti individualių šalių veiksmus“.
Įdomiausia, kad žmonėms norint stimuliuoti šį mechanizmą, nereikia nieko daryti, nebent visoms šalims visiems laikams uždrausti banginių medžioklę. Medžius reikia tikslingai sodinti milijonais, o štai banginių atveju tereikia „pasitraukti ir netrukdyti“. TVF pateiktos ataskaitos autoriai sako tiesiai, kad dabar klimato išsaugojimui vienas banginis vertas tūkstančio medžių.
