Bet iš tiesų tie kai kurie žmonės klimato kaita abejoja ne „dėl kažkokių priežasčių“. Priežastys yra labai akivaizdžios. Egzistuoja labai gerai finansuojamas, puikiai koordinuojamas klimato kaitos neigimo judėjimas, į kurį savo lėšas gausiai lieja itin galingi žmonės su giliomis kišenėmis. Drekselio univeristeto (JAV) sociologas Robertas Brulle išsiaiškinti, kokia yra klimato kaitos neigėjų finansinė struktūra ir iš kur bei į kur keliauja pinigai.
Anot R.Brulle, JAV teritorijoje aktyviai veikia 91 idėjų kalvė, interesų grupė ir verslo asociacija, per metus gaunanti bendrą beveik milijardą dolerių siekiantį finansavimą. Tie pinigai panaudojami lobizmo išlaidoms, visuomenės nuomonei formuoti ir kitiems projektams, susijusiems su klimato kaitos neigimu.
„Klimato kaitos neigimo pastangas iš esmės finansuoja konservatyvieji milijardieriai, dažnai veikdami per painius finansavimo tinklus. Jie pakeitė korporacijas kaip pagrindinius rėmėjus 91 organizacijos, kurios siekia blokuoti bet kokius veiksmus, susijusius su klimato kaitos stabdymu. Tokiu būdu turtingi asmenys ar korporacijos savo ekonominę galią paverčia politine ir kultūrine galia. Jie gauna pakankamai pelno ir samdo žmones, kurie už juos parašo knygas, aiškinančias, jog klimato kaita nėra tikra. Jie samdo žmones, kurie televizijos laidose aiškina, kad klimato kaitos nėra. Ir dėl to žmonės, kurie neturi ekonominės galios, nėra girdimi taip garsiai, kaip žmonės, kurie ekonominę galią turi, o tai iškreipia demokratiją“, – rašo „The Guardian“.
Praėjusiais metais PBS kalbino R.Brulle apie jo tyrimą, susijusį su klimato kaitos neigėjų judėjimu. Anot sociologo, jis yra numatęs vykdyti tris projektus, ir šis – klimato kaitos neigėjų demaskavimas – yra tik pirmasis. Vėliau jis ketina panašiai išanalizuoti klimato kaitos šalininkų judėjimą ir aplinkosaugininkų judėjimą. Tačiau šiuo metu visas jo dėmesys yra skirtas būtent klimato kaitos neigėjams.
Išsamiai išanalizavus judėjimą galima įžvelgti, jog jame yra dvi pagrindinės šaknys. Viena – JAV konservatorių judėjimas: yra daug konservatyvių fondų, kurie finansuoja konservatyvaus judėjimo augimą visomis kryptimis ir pastaruoju metu pradėjo finansuoti judėjimą prieš klimato kaitos problemų viešinimą ir aiškinimą. Taip pat stebimi pramoniniai fondai, kurie finansuoja tokius pačius tikslus – kad žmonės būtų sutrikę ir nepasitikėtų moksliniais faktais, aiškiai rodančiais, kad klimato kaitos priežastis yra žmogus ir laiko žmonijai išsigelbėti nėra daug.
Tokia kombinacija – konservatorių (respublikonų) filantropų ir pramonės įmonių, kurios finansuoja šį tiesos neigimą – yra smarkiai sustiprinta strategijos ir taktikos, kuri buvo pasiskolinta iš tabako pramonės, kuri praėjusio amžiaus viduryje pradėjo kovą prieš tabako žalos žmonių sveikatai viešinimą ir veiksmų prieš tabako prekybą slopinimą.
Tiesą sakant, iš tabako pramonės pasiskolinta ne tik strategija bei praktika. Kai kurie žmonės – ir organizacijos – kurios kovojo prieš bet kokius tabako prekybos ribojimus, dabar kovoja prieš klimato kaitos stabdymą.
Padėtį geriausiai iliustruojantis R.Brulle darbo rezultatas yra diagrama, parodanti klimato neigimo institucijų finansavimo šaltinius:
Anot sociologo, klimato kaitos neigimo judėjimas yra galinga politinė jėga. Tą įrodo faktas, jog šis judėjimas sugeba palenkti visuomenę perrėkiant iš esmės kiekvieną kompetentingą šios srities tyrimus vykdantį mokslininką.
Klimato kaitos neigimo judėjimas Jungtinėse Valstijose, aiškiai neparodydamas savo tikslų, bet labai efektyviai stabdydamas bet kokius praktinius kovos su klimato kova veiksmus, pastaruosius dešimtmečius veikė ganėtinai sėkmingai. Tačiau pagrindiniai šio kultūrinio ir politinio konflikto veikėjai nėra „ekspertai“, kuriems tenka daugiausiai žiniasklaidos dėmesio (tokių veikėjų, kurie turi nedaug klimatologinių žinių, bet daug žiniasklaidos dėmesio, esama ir Lietuvoje).
Klimato kaitos neigėjų šaknys siekia gerokai giliau, nes pavienių asmenų veiksmai yra finansuojami ir nukreipiami organizacijų, kurios gauna nuolatinę finansinę paramą iš fondų ir finansuotojų, kurie yra žinomi dėl savo konservatyvių, respublikoniškų pažiūrų.
Taigi, norint iki galo suprasti, iš kur atsiranda prieštaravimas klimato kaitą ribojantiems teisės aktams kitoje Atlanto pusėje (turintis įtakos politiniams sprendimams bei visuomenės nuomonei visame pasaulyje), visų pirma turėtume atkreipti dėmesį į institucijas, kurios užsiima bei palaiko „kovos už spartesnę klimato kaitą“ liniją.
Visai kaip ir teatre, yra veikėjai, kurie patenka į žibintų šviesą. Dažnai šie veikėjai yra pagarsėję, visai mokslo bendruomenei nepritariantys mokslininkai ar didelę galią turintys respublikonai. Tačiau teatras – tai ne vien aktoriai. Vaidinimas nevyktų be režisierių, scenaristų ir, svarbiausia, daugybės prodiuserių, kurių funkciją atlieka konservatyvieji fondai.
Aiškesnis suvokimas, kokios institucijos formuoja mūsų nuomonę apie klimato kaitą, gali padėti geriau suprasti, kaip mūsų supratimas apie antropogeninės kilmės klimato kaitą tapo ne moksliniu faktu, o daugybę diskusijų keliančiu klausimu.
Visos apimties R.Brulle tyrimą galima perskaityti žurnale „Climatic Change“.
